Česlovas Norvaiša
Česlovas Norvaiša | |
---|---|
Gimė | 1935 m. gegužės 7 d. Šiauliai |
Sutuoktinis (-ė) | Jūratė Elena Norvaišienė |
Vaikai | Neringa |
Veikla | Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris |
Alma mater | Kauno medicinos institutas |
Žymūs apdovanojimai | |
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius |
Česlovas Norvaiša (g. 1935 m. gegužės 7 d. Šiauliuose) – Lietuvos gydytojas, šokėjas, treneris.
Biografija redaguoti
1954 m. baigė Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, 1960 m. baigė Kauno medicinos institutą, gydytojas.
1961-1989 m. Kauno radijo gamyklos sanatorijos „Banga“ vyriausiasis gydytojas.
Sportinė veikla redaguoti
Nuo 1960 m. kartu su Jūrate Norvaišiene pradėjo lankyti Kauno profsąjungų kultūros rūmų pramoginių šokių Vido Kamačio kursus. 1963-1985 m. su J. Norvaišiene Kauno profsąjungų kultūros rūmų pramoginių šokių ansamblio šokėjai. 1965 m. kartu su žmona – Tarptautinio pramoginių šokių konkurso „Gintarinė pora“ iniciatorius. 1967-1974 m. pasaulio ir Europos pramoginių šokių čempionatų dalyvis. 1964-1974 m. Lietuvos sportinių šokių čempionas, 1972 m. I TSRS balinių šokių konkurso Maskvoje nugalėtojas, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose sportinių šokių konkursuose. Nuo 1974 m. kartu su J. Norvaišiene – Kauno profsąjungų kultūros rūmų ansamblio „Sūkurys“ vadovas ir treneris, 1975-1989 m. Lietuvos, TSRS, Bulgarijos, Kazachijos pramoginių šokių rinktinių treneris. Kartu su J. Norvaišiene sukūrė choreografijos dramos spektakliams.
1987-1989 m. TSRS balinių šokių asociacijos prezidentas. 1992-2000 m. Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentas, nuo 2000 m. viceprezidentas, garbės prezidentas.[1]
Choreografija redaguoti
- Karlsonas ir vėl pokštauja, 1973 m., Kauno dramos teatras.
- Pelenė, 1977 m., Jaunimo teatras.
- Merė Popins, 1977 m., Kauno dramos teatras.
- Prisikėlimas, 1977 m. Šiaulių dramos teatras.
Įvertinimas redaguoti
- 1968 m. Tarptautinės klasės šokėjas;
- 1975 m. Tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėjas;
- 1996 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Česlovas Norvaiša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 518-519 psl.