Vidutis Pranciškus Kamaitis

Vidutis Pranciškus Kamaitis
Gimė 1938 m. rugsėjo 6 d.
Santaika, Simno valsčius
Mirė 2024 m. birželio 6 d. (85 metai)
Vilnius
Sutuoktinis (-ė) Dalia Kristina Kamaitienė
Veikla Lietuvos inžinierius, tarptautinės klasės šokėjas
Išsilavinimas technologijos mokslų daktaras
Alma mater 1961 m. Vilniaus inžinerinės statybos institutas

Vidutis Pranciškus Kamaitis (1938 m. rugsėjo 6 d. Santaikoje, Simno valsčiuje2024 m. birželio 6 d. Vilniuje[1][2]) – Lietuvos inžinierius, tarptautinės klasės šokėjas.

Biografija

redaguoti

Žmona Dalia Kristina Kamaitienė. 1961 m. baigė automobilių transporto eksploataciją Kauno politechnikos institute. 1975 m. technikos mokslų kandidatas.

19611970 m. Kauno politechnikos instituto, 19701990 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas, nuo 1981 m. docentas. 19901995 m. Vilniaus miesto vicemeras, 19961997 m. Vilniaus apskrities viršininko pavaduotojas. Nuo 2001 m. buvo bendrovės „Taurakalnio kultūros centras“ direktorius.

Sportiniai pasiekimai

redaguoti

19561961 m. šoko Kauno ansamblyje „Nemunas“. 19631982 m. su žmona šoko pramoginius šokius. 1968 m. Tarptautinės klasės šokėjas. 19661982 m. dalyvavo pramoginių šokių konkursuose Europos šalyse ir JAV. 19751981 m. Lietuvos standartinių ir lotynų Amerikos šokių, Rytų Europos šalių standartinių šokių varžybų 1979 m. Maskvoje, 1980 m. Burgase (Bulgarija) čempionas.

1963 m. įkūrė pramoginių šokių ansamblį „Viesulas“, iki 1970 m. jo vadovas. Nuo 1978 m. su žmona treniravo ir vadovavo Vilniaus sportinių šokių klubui „Vijūnas“ (iki 1984 m. Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų pramoginių šokių studija). 2001 m. jam buvo suteikta sportinių šokių tarptautinė teisėjo kategorija.[3]

Šaltiniai

redaguoti
  1. VIDUTIS PRANCIŠKUS KAMAITIS. Lietuvos sporto enciklopedija. 2022-06-09. Nuoroda tikrinta 2024-06-07.
  2. Mirė pramoginių ir sportinių šokių judėjimo Lietuvoje pradininkas Kamaitis. LRT. 2024-06-07. Nuoroda tikrinta 2024-06-07.
  3. Vidutis Pranciškus Kamaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 247 psl.