Ąžuolupiai (Pilkalnio apskritis)

Ąžuolupiai
vok. Aszoluppen
Ąžuolupiai
Ąžuolupiai
54°55′09″š. pl. 22°44′29″r. ilg. / 54.9193°š. pl. 22.7415°r. ilg. / 54.9193; 22.7415 (Ąžuolupiai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Krasnoznamensko rajonas

Ąžuolupiai[1] (vok. Aszoluppen) – buvęs dvaras Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, Lietuvos pasienyje, 23 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 16 km į rytus nuo Lazdynų, prie Alksnupės.

Istorija redaguoti

Įkurti 1688 m.[2] 1785 m. buvo kulmiškių dvaras su 1 ugniakuru,[3] 1821 m. – šatulinių kulmiškių dvaras su 7 gyventojais.[4] 1723-1818 m. priklausė Įsruties apskrities Grumbkaukaičių domenų valsčiui, 1818-1945 m. – Pilkalnio apskričiai ir 1874 m. įsteigtam Visbarynų valsčiui. Tikintieji iki 1793 m. priklausė Viliūnų, vėliau – Šilėnų evangelikų liuteronų parapijai. 1857 m. prijungtas prie Grablaukių kaimo.[5] 1910 m. dvare gyveno 26 gyventojai.[6] Iš pradžių dvaras stovėjo Alksnupės kairiajame krante, tačiau XVIIIXIX a. sandūroje kiek aukščiau dvaro iškasus perkasą į Šešupę, prie dvaro buvusi upės vaga išdžiuvo.[7]

Šaltiniai redaguoti

  1. Pilkalnio apskrities gyvenvietės. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec-Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  2. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Ąžuolupiai vok.
  3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.5. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
  4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.1 (A – F), p.37. Kümmel, Halle, 1821 vok.
  5. Visbarynų valsčius, Teritoriniai pokyčiai Vokietijoje ir vokiečių administruojamose teritorijose 1874-1945 m. vok.
  6. Meyers Gazetteer, Grablaukiai, vok.
  7. Albert Zweck, Litauen; eine Landes- und Volkskunde, p.42. Hobblng und Buchle, Stuttgart, 1898, vok.