Pilkalnio apskritis

Pilkalnio apskritis
Landkreis Pillkallen
Flag of Prussia (1892-1918).svg
1818 – 1945 Flag of Russian SFSR.svg
Prusy Wschodnie de.svg
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Valstybė Prūsijos karalystė
Apygarda Gumbinės apygarda
Administracinis centras Pilkalnis
Valsčiai 29 (1905)
Gyventojų 42 428 (1939)
Plotas 1 060 km²

Pilkalnio apskritis (vok. Landkreis Pillkallen, nuo 1938 m. Šlosbergo apskritis, Landkreis Schloßberg) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Pilkalnis.

Pilkalnio apskritis prieš Antrąjį pasaulinį karą

GeografijaKeisti

Apėmė Mažosios Lietuvos rytinę dalį iki Didžiosios Lietuvos sienos. Nuo Didžiosios Lietuvos apskritį skyrė Šešupė ir Širvinta, pietuose ribojosi su Stalupėnų, pietvakariuose su Gumbinės ir Įsruties, vakaruose ir šiaurėje – su Ragainės (nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės) apskritimis.[1] Šešupės vingyje, prie Šilininkų kaimo, buvo labiausiai į rytus nutolusi Vokietijos vietovė.[2]

Pilkalnio apskrities teritorija buvo Šešupės žemumoje, aukščiausias reljefo taškas buvo Pilkalnio mieste (89,3 m virš jūros lygio), žemiausias – prie Šešupės, ties Ragainės apskrities riba (~14 m virš jūros lygio). Miškai užėmė 14,7 % (154 km²) apskrities ploto, pelkės – 7 %.[1] Didžiausi miškų masyvai dunksojo šiaurinėje apskrities dalyje (Šorelių, Vieškalnių, Užbalių, Trapėnų girios), pietvakariniame pakraštyje apskrities teritorijoje buvo Čiulkinių girios nedidelė dalis. Didžiausios pelkės – Kakšių bala (dalis), Šorelių Plynė, Didžioji Plynė.

Per apskritį tekėjo Šešupė ir jos baseino upės Širvinta, Rausvė, Ežerupė, Alksnupė, Balupė; Įsruties aukštupys ir Įsruties baseino upės Būdupė, Ragupė, Meškupė, Akmenis, Eimenys, Draugupė, Žąsupė ir kiti upeliai. Ežerupės baseine telkšojo vienintelis apskrityje Viliūnų ežeras.[2]

IstorijaKeisti

Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje siekia 11 000-10 000 m. iki m.e. Tai 1936 m. Opšrūtų kaime kasant durpes rasti vėlyvojo paleolito kaulo dirbiniai. Vienas 22 cm ilgio ietigalis buvo padarytas iš skelto stumbro blauzdikaulio. Kitoje vietoje rastas durklas priskirtinas Kundos kultūrai. [3]

XIII a. šioje teritorijoje gyveno prūsai nadruviai. Vokiečių ordinas šiose vietovėse įsitvirtino tik XIV a. viduryje, kai buvo numalšintas Didysis prūsų sukilimas. Tačiau iki 17091711 m. maro ir po jo sekusio bado krašte daugumą gyventojų sudarė lietuvininkai laukininkai. Po to prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė gyventojų tautinę sudėtį.

1818 m. apskrityje buvo 7 parapijos. Landratas įsikūrė Pilkalnyje. 1876 m. rugpjūčio 10 d. Kamantai buvo prijungti prie Ragainės apskrities. 1938 m. rugsėjo 7 d. naciai pervadino daugelį Mažosios Lietuvos vietovių. Išvertus į vokiečių kalbą Pilkalnio pavadinimą ir apskritis pervadinta Šlosbergo vardu. 1939 m. apskritį sudarė 2 miestai ir 28 valsčiai.[4] 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Pilkalnio ir Širvintos miestai, 237 savivaldybės ir 6 valstybiniai dvarai. [5]

1944 m. rudenį apskritį okupavo TSRS. Po Antrojo pasaulinio karo sudaryta Potsdamo sutartis 50 metų kraštą perdavė valdyti Tarybų Sąjungai. Buvo sudaryta Kaliningrado sritis, joje – Krasnoznamensko rajonas, apėmęs beveik visą Pilkalnio apskritį.

1894 m. per apskritį nutiestas geležinkelis Tilžė–Stalupėnai bei valstybinis plentas.[6] XX a. pradžioje iš Pilkalnio į Lazdynus su atšakomis į Širvintą ir Stabartynę (Doristalį) įrengtas siaurojo geležinkelio tinklas - Pilkalnio siaurukas (vok. Pillkaller Kleinbahn).

GyventojaiKeisti

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[7]

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m.[8] 1925 m. 1933 m. 1939 m.[9]
46 664 46 566 45 560 44 096 43 895 42 428


Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 46 664 n.d. 270 218
1900 46 566 45 712 505
1910 45 560 44 284 944
1925 44 096 42 950 894 96
1933 43 895 42 522 1 171 78
1939 42 428 40 692 1 139 32

LietuviaiKeisti

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1890 m. Pilkalnio apskrityje iš 46 664 gyventojų lietuviais užsirašė 6090, apie 13,1 % žmonių.

Kita informacijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Martynas Purvinas, Pilkalnio apskritis, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
  2. 2,0 2,1 Der Kreis Pillkallen/Schloßberg, Ostpreußen. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
  3. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 748 psl.
  4. www.territorial.de
  5. Pilkanio portalas GenWiki
  6. Das Ortsbuch für das Deutsche Reich. Herausgegeben in Verbindung mit der Deutschen Reichsbahn und Deutschen Reichspost. Berlin, 1927.
  7. Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
  8. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
  9. Tilžės-Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

LiteratūraKeisti

  • Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.

NuorodosKeisti