Šilėnai (Pobedinas)
- Kitos reikšmės – Šilėnai (reikšmės).
Šilėnai rus. Победино vok. Schillehnen, Schillfelde | |
---|---|
Laiko juosta: (UTC+2) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kaliningrado sritis |
Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
Gyventojų | 534 |
Pašto kodas | 238735 |
Tel. kodas | +7 40164 |
Šilėnai, Skaisgiriai arba Pobedinas (vok. Schillehnen, nuo 1938 m. Schillfelde, 1945–1946 m. rus. Шилленен, nuo 1946 m. rus. Победино) – miestelis Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, prie Ežerupės, 19 km į šiaurės rytus nuo Pilkalnio, 16 km į pietryčius nuo Lazdynų, nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės kaimas.[1][2] Į dabartinės gyvenvietės sudėtį įtrauktas ir buvęs Inglaudų (vok. Inglauden, nuo 1938 m. Inglau) kaimas bei Strunclaukio (vok. Strunzlaugken, nuo 1938 m. Strunzhof) dvaras (neišlikęs).
Istorija
redaguoti1660 m. pirmąkart minimas Skaißgirren kaimas. Nuo 1728 m. minimas Šilėnų vardu.[3] 1785 m. buvo karališkasis valstiečių kaimas, vėjo malūnas ir aliejaus spaudykla su 20 ugniakurų,[4] 1821–23 m. – bažnytkaimis ir vėjo malūnas su 26 ugniakurais ir 166 gyventojais.[5][6] 1737 m. įsteigta pradinė mokykla, 1793 m. sudaryta parapija, 1796 m. pašventinta bažnyčia. Joje 1796-1805 m. kunigavo lietuviškų giesmių kūrėjas, lietuvių nacionalinių teisių gynėjas Zigfrydas Ostermejeris (vok. Siegfried Ostermeyer).[7] 1874-1945 m. Pilkalnio apskrities Šilėnų valsčiaus centras.
1901 m. į Šilėnus nutiesta siaurojo geležinkelio atšaka, įrengta stotis. 1906 m. geležinkelis pratęstas iki Doristalio (Stabartynės). Iki Pirmojo pasaulinio karo Šilėnuose pavasarį ir rudenį vykdavo savaitiniai turgūs, kurių metu iš Lietuvos atvykdavo darbininkų samdinių pasisamdyti pas vietinius ūkininkus sezoniniams darbams.[8] 1928 m. prie Šilėnų prijungtas Strunclaukio dvaras ir Eidlaukių kaimas. 1930 m. pastatyta katalikų bažnyčia. 1939 m. Šilėnuose buvo 2 bažnyčios, mokykla, siaurojo geležinkelio stotis, paštas, pieninė, lentpjūvė.[9]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
1818–1945 m. | Pilkalnio apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
1946–2008 m. | Pobedino apylinkės centras Krasnoznamensko rajonas |
Kaliningrado sritis |
nuo 2008 m. | Dobrovolsko kaimo gyvenvietė Krasnoznamensko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Apylinkė
redaguotiPobedino apylinkės teritorijoje buvo šios gyvenvietės: [10][11]
Dabartinis pavadinimas | Rusiškai | Vokiškai | Lietuviškai | Koordinatės |
---|---|---|---|---|
Beregovojė | Береговое | Gut Nowischken, nuo 1928 m. Brämerhusen | Noviškiai | |
Berestovojė | Берестовое | Budupönen, nuo 1938 m. Sandhöhe | Budupėnai | 54°57′00″ š. pl. 22°34′00″ r. ilg. / 54.95000°š. pl. 22.56667°r. ilg. |
Cholminas | Холмино | Snappen | Snapai | 54°53′53″ š. pl. 22°41′19″ r. ilg. / 54.89806°š. pl. 22.68861°r. ilg. |
Fedorovka | Федоровка | Groß Warupönen, nuo 1938 m. Groß Lindenhof | Vorupėnai | 54°48′00″ š. pl. 22°49′00″ r. ilg. / 54.80000°š. pl. 22.81667°r. ilg. |
Gruzdevas | Груздево | Weschkallen, nuo 1938 m. Forsthusen | Vieškalniai | 54°57′00″ š. pl. 22°39′00″ r. ilg. / 54.95000°š. pl. 22.65000°r. ilg. |
Kovpakovas | Ковпаково | Eydgimmischken, nuo 1928 m. Hochfeld | Eidginiškiai | |
Kutuzovas | Кутузово | Schirwindt town Ort | Širvinta | |
Leskovas | Лесково | Rammonischken, nuo 1938 m. Hagenfließ | Ramoniškiai | |
Livnai | Ливны | Klischen | Klišiai | 54°55′00″ š. pl. 22°43′00″ r. ilg. / 54.91667°š. pl. 22.71667°r. ilg. |
Livnai | Ливны | Siemoken, nuo 1938 m. Hintertannen | Simokai | 54°56′00″ š. pl. 22°43′00″ r. ilg. / 54.93333°š. pl. 22.71667°r. ilg. |
Livnai | Ливны | Uschdrawen, nuo 1938 m. Beutnerwalde | Uždravėnai | 54°56′00″ š. pl. 22°42′00″ r. ilg. / 54.93333°š. pl. 22.70000°r. ilg. |
Livnai | Ливны | Wisborienen, nuo 1938 m. Grenzhöhe | Visbarynai | 54°56′31″ š. pl. 22°44′15″ r. ilg. / 54.94194°š. pl. 22.73750°r. ilg. |
Mičiurinas | Мичурино | Forsthaus Augstutschen, nuo 1938 m. Hagenfließ | Mažieji Aukštučiai | |
Mičiurinas | Мичурино | Lasdinehlen, nuo 1938 m. Sommerswalde | Lazdynėliai | |
Nachimovas | Нахимово | Bardszen, nuo 1938 m. Barschen | Barzdžiai | 54°54′00″ š. pl. 22°46′00″ r. ilg. / 54.90000°š. pl. 22.76667°r. ilg. |
Novopavlovka | Новопавловка | Duden, nuo 1938 m. Dudenfelde | Dudėnai | 54°52′00″ š. pl. 22°42′00″ r. ilg. / 54.86667°š. pl. 22.70000°r. ilg. |
Ostrogožskojė | Острогожское | Uszbördszen, nuo 1938 m. Karpfenwinkel | Užberžiai | |
Ovražkinas | Овражкино | Budupönen, nuo 1938 m. Moosbach | Būdupėnai | |
Paporotnojė | Папоротное | Plonszöwen, nuo 1936 m. Waldhufen | Plonžieviai | |
Paporotnojė | Папоротное | Sturmen | Šturmai | |
Pobedinas | Победино | Gut Strunzlaugken, nuo 1938 m. Strunzhof | Strunclaukis | 54°54′14″ š. pl. 22°43′00″ r. ilg. / 54.90389°š. pl. 22.71667°r. ilg. |
Pobedinas | Победино | Schillehnen, nuo 1938 m. Schillfelde | Šilėnai | 54°54′00″ š. pl. 22°44′00″ r. ilg. / 54.90000°š. pl. 22.73333°r. ilg. |
Razinas | Разино | Gut Döristhal, nuo 1938 m. Doristhal | Stabartynė, Doristalis | |
Rosošanskojė | Россошанское | Forsthaus Sturmen, nuo 1929 m. Waldlinden | Šturmai, Ambrasgiriai | 54°56′00″ š. pl. 22°38′00″ r. ilg. / 54.93333°š. pl. 22.63333°r. ilg. |
Srednerečjė | Среднеречье | Darguschen, nuo 1938 m. Siebeneichen | Dargužai | 54°58′00″ š. pl. 22°39′00″ r. ilg. / 54.96667°š. pl. 22.65000°r. ilg. |
Srednerečjė | Среднеречье | Klein Darguszen, nuo 1938 m. Grenzheide | Mažieji Dargužai | 54°58′00″ š. pl. 22°38′00″ r. ilg. / 54.96667°š. pl. 22.63333°r. ilg. |
Vysokojė | Высокое | Alxnupönen, nuo 1938 m. Altsnappen | Alksniupėnai | |
Žarovas | Жарово | Gut Szardehlen, nuo 1938 m. Scharden | Žardeliai | |
Žarovas | Жарово | Martingken | Martinkai |
Šilėnų bažnyčios ir parapijos
redaguotiEvengelikų liuteronų parapija
redaguoti1793 m. iš aplinkinių Lazdynų, Viliūnų ir Širvintos parapijų kaimų bei dvarų sudaryta Šilėnų evangelikų liuteronų parapija, iki tol Šilėnai priklausė Viliūnų parapijai. 1794–96 m. pastatyta kukli fachverkinė bažnyčia su žemu mediniu bokštu. Bažnyčios statybą finansavo Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas II. Medinis bokštas vėliau nukentėjo nuo žaibo, todėl dalis bokšto buvo perstatyta. Bažnyčioje buvo du nedideli varpai, 1873 m. įrengti vargonai, pagaminti Karaliaučiuje vargonų meistro Makso Terleckio. Bažnyčios pastato iki šių laikų neišliko, nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu, ar po jo.
Ilgą laiką parapija buvo lietuviška. Vokiečių statistikos duomenimis 1848 m. iš 2300 parapijiečių lietuviškai kalbėjo 1700 (73,9%), 1878 m. - 50%, 1897 m. – 18,1%, 1907 m. – 12,2%, 1912 m. – 6,1 %.[8] Lietuviškos pamaldos laikytos ir vėliau, bet tik 3–4 kartus per metus, o po 1933 m. nutrauktos.[7]
Šilėnų parapijai priklausė kaimai ir dvarai:
Pavadinimas lietuviškai | Vokiškai | Vokiškai nuo 1938 m. |
Ąžuolupiai | Aszoluppen | |
Barčiai | Brszen | Barschen |
Bartkovai | Bartkowen | |
Briedžiai | Brödszen | Lugeck |
Čiunkai | Cziunken | |
Didieji Aukštučiai | Groß Augstutschen | Rehwalde |
Dikiautai | Dickiauten | Waldried |
Dūdai | Duden | Dudenfelde |
Eidginiškiai | Eydgimmischken | Hochfeld |
Eidlaukiai | Heidlaugken | Holländerei |
Gudpetriai | Gutpettern | Gutpetern |
Grablaukiai | Grablaugken | Grabfelde |
Inglaudai | Inglauden | Inglau |
Kišai | Kischen | Senkendorf |
Klišiai | Klischen | |
Martinkai | Martingken | Martingen |
Mažieji Aukštučiai | Klein Augstutschen | |
Netolviečiai | Nathalwethen | Brämerswalde |
Naujiena | Albrech-Naujehnen | Albrechtswalde |
Pliklaukiai | Plicklaugken | Plickfelde |
Ramoniškiai | Rammonischken | Hagenfließ |
Serbentai | Serbenten | |
Simokai | Siemoken | Hintertannen |
Snapai | Snappen | |
Strunclaukis | Strunzlaugken | Strunzhof |
Stumbriai | Stumbern | Auertal |
Šilėnai | Schillehnen | Schillfelde |
Tanenvaldė | Tannenwalde | |
Uždraviai | Uszdrawen | Beutnerwalde |
Vingilai | Groß Wingillen | Feuchtwiesen |
Visbarynai | Wisborienen | Grenzhöhe |
Žardeliai | Szardehlen | Scharden |
Katalikų parapija
redaguotiNegausi Šilėnų ir apylinkių katalikų bendruomenė iki 1874 m. priklausė Tilžės, vėliau – Bildviečių katalikų parapijai. 1925 m. Šilėnuose pastatyta Šv. Mykolo Arkangelo katalikų bažnyčia, o 1930 m. įkurta nauja Šilėnų parapija. Iki 1945 m. parapija priklausė Tilžės dekanatui ir Varmijos vyskupijai. Parapijoje buvo apie 600 parapijiečių. Sovietmečiu bažnyčia paversta sandėliu: bokštelis nugriautas, langai užmūryti, galinėjė sienoje iškirsta anga sunkvežimiams įvažiuoti.
Gyventojai
redaguotiDemografinė raida tarp 1910 m. ir 1939 m. | ||||
1910 m.[12] | 1933 m.[13] | 1939 m. | ||
---|---|---|---|---|
635 | 884 | 899 | ||
|
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
- ↑ Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Šilėnai, vok.
- ↑ Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.141. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 vok.
- ↑ Johann Daniel Friedrich Rumpf, Volständige Topographisches Wörterbuch des preußischen Staats, T.3 (S – Z), p.237. Hayn, Berlynas, 1821 vok.
- ↑ Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.4 (P – S), p.237. Kümmel, Halle, 1823 vok.
- ↑ 7,0 7,1 Šilėnai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
- ↑ 8,0 8,1 B.Kviklys, Mūsų Lietuva, T.4, p.752. Bostonas, Lietuvių Enciklopedijos leidykla, 1968
- ↑ Šilėnai GenWiki
- ↑ Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- ↑ Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
- ↑ Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
- ↑ Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (95)