Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė
Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė (g. 1941 m. kovo 22 d. Kaniūkuose, Aluntos valsčius) – Lietuvos tekstilininkė, viena smulkiosios tekstilės pradininkių Lietuvoje.
Biografija redaguoti
1966 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1965–1974 m. dirbo Vilniaus modelių namuose dailininke modeliuotoja.
Kūryba redaguoti
Išaudė apie 230 įvairaus formato gobelenų („Žemė žydi“ 1970 m., ciklas „Rytas, Diena, Vakaras, Naktis“, Vilniaus miesto santuokų rūmuose, 1981–1984 m., „Lemtis“ 1988 m., „Praeinantis laikas“ 1997 m., „Pokalbis“ 2000 m.), tarp jų – pagal savo tapybos kompozicijas, sūnaus Aliaus Vogėlos ir anūko Arimanto Vogėlos piešinius. Nuo devintojo dešimtmečio kuria ir objektus (ciklas „Sąsajos“ 1988 m.), instaliacijas („Rūsių gyvenimas“ 1991 m., „Dvi pusės“ 1998 m.). Kūriniuose naudoja netradicines medžiagas – daigintus augalus, džiovintas muses, vorus, žiedlapius, įvairias technikas. Kūrybai būdinga estetinė pajauta, technologinis meistriškumas, novatoriškumas, gobelenų kompozicijos dažnai abstrakčiojo ekspresionizmo stilistikos, ryškaus, kartais achromatinio kolorito. Nuo 1965 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, 1978–2005 m. surengė (daugiausia Vilniuje) 10 individualių parodų, pelnė įvairių apdovanojimų (Pabaltijo taikomosios dailės trienalės Taline Didysis prizas, 1988 m.). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus) ir Rusijos muziejai.[1] Plačiau: [1]
Literatūra redaguoti
- Lijana Šatavičiūtė. Zinaida Vogėlienė, Vilnius, 2002 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Gražina Marčiukaitytė. Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 230 psl.