1932 m. Japonijos imperatoriškasis karinis jūrų laivynas paskelbė konkursą sukurti naują lėktuvnešių bazavimo šturmo lėktuvą. Konkurse dalyvavo įmonės „Aichi", „Mitsubishi" ir „Nakajima", pateikusios po vieną prototipą. Nė vieno šių orlaivių charakteristikos nebuvo pripažintos patenkinamomis, todėl laivynas 1934 m. paskelbė naują sąlygų rinkinį Nr. 9-Shi sukurti lėktuvą, kuri turėjo pakeisti 1933 m. pradėtą eksploatuoti vilčių nepateisinusį ir nepatikimumu pasižymėjusį bombonešį „Yokosuka B3Y" bei ankstesnius B1M, B2M, B3Y.[1]
B4Y suprojektavo Jokosukoje įsikūrusio Pirmojo karinio jūrų laivyno aviacijos techninio arsenalo inžinierius Sanae Kawasaki. Orlaivis buvo kuriamas kaip laikinas variantas, nes laivynas reikalavo torpedinešio-bombonešio, savo skrydžio duomenimis artimo monoplanuinaikintuvui „Mitsubishi A5M", kuriuo būtų galima pakeisti įvairių modelių pasenusius bombonešius. Tuo metu Japonijos pramonė dar nebuvo pasirengusi pasiūlyti modernaus bombonešio, todėl kariuomenės valdoma įmonė pasiūlė tarpinį variantą.[1] Rezultatas – metalinės konstrukcijos, drobe ir metaline danga dengtas biplanas su fiksuota važiuokle. Kūrimui ir gamybai pagreitinti B4Y konstruktoriai panaudojo triviečio žvalgybinio „Kawanishi E7K" sparnus, o pati konstrukcija leido montuoti įvairius variklius.[1] B4Y1 buvo pirmasis karinio jūrų laivyno atakos lėktuvas, kuriame buvo masiškai naudotas oru aušinamas variklis; sprendimas dėl to buvo priimtas nustačius, kad prototipas su „Nakajima Hikari 2" radialiniu varikliu parodė geresnius skrydžio duomenis nei konkurentai.[2]
Trijų pilotų įgulos darbo vietos buvo dviejose kabinose: pilotas atviroje priekinėje kabinoje ir du įgulos nariai (šturmanas ir radijo operatorius / bombarduotojas) – uždaroje galinėje kabinoje.
B4Y1 daugiausia buvo naudojami kaip lėktuvnešio bazavimo bombonešiai, rečiau – kaip antžeminiai bombonešiai. 1940 m. lėktuvnešiuose juos pakeitė „Nakajima B5N", nors keletas B4Y1 iki 1943 m. lėktuvnešiuose „Hōshō„ ir „Unyō“ buvo naudojami kaip lavinimosi lėktuvai. Sudzukos bazėje dislokuoti B4Y buvo naudojami tiek mokymuisi, tiek patruliavimo misijose; paskutiniai jų dėl nusidėvėjimo buvo nurašyti 1944 m.
B4Y1 dalyvavo Antrojo Kinijos ir Japonijos karo mūšiuose, taip pat 1942 m. birželio mėn. įvykusiame Midvėjaus mūšyje, kuriame antrame ešelone kovojo lėktuvnešyje „Hoshō" dislokuoti aštuoni šio tipo lėktuvai.[3] Iš vieno šių lėktuvų 1942 m. birželio 5 d. buvo padarytos degančio lėktuvnešio „Hiryū„ nuotraukos.[4]
(EN) Parshall, Jonathan; Tully, Anthony (2005). Shattered sword: the untold story of the Battle of Midway. Washington, D.C: Potomac Books. ISBN 1-57488-923-0. OCLC 60373935.
Japonijos imperijos karinio jūrų laivyno aviacija
