Mitsubishi Group
FormaKonglomeratas
Įkurta1870 m.
Centrinė būstinėTokijas, Japonija
ProdukcijaKalnakasyba, laivų statyba, telekomunikacijos, finansinės paslaugos, draudimas, elektronika, automobiliai, statyba, sunkioji pramonė, iškastinis kuras, nekilnojamas turtas, maistas ir gėrimai, chemikalai, plienas, aviacija ir kt.
Pajamos$248,6 mlrd. USD (2010 m.)
Darbuotojų350 000 (2010 m.)
PadaliniaiSąrašas
TinklalapisMitsubishi.com

Mitsubishi Group (jap. 三菱グループ = Mitsubishi Gurūpu) – įmonių grupė, apimanti keletą nepriklausomai valdomų Japonijos įmonių, naudojančių „Mitsubishi“ prekinį ženklą. Nors įmonės yra nepriklausomos, jos turi bendrą vardą ir praeitį. „Mitsubishi“ įmonių grupė apibrėžiama keiretsu terminu.

Istorija redaguoti

 
Yatarō Iwasaki, „Mitsubishi“ įkūrėjas.

Pirmoji „Mitsubishi“ įmonė buvo laivybos firma, kurią 1870 m., tik ką įsitvirtinus Meidži restauracijai, įkūrė Yataro Iwasaki (1834–1885). 1873 m. ji pavadinta „Mitsubishi Shokai“ (三菱商会). „Mitsubishi“ (三菱) pavadinimas susideda iš dviejų dalių: mitsu reiškia 'trys', bishi reiškia 'plūduriuojantysis agaras', kurio vaisius panašus į rombą – šie pavaizduoti kompanijos logotipe (kita vertimo versija yra „trys deimantai“).[1] „Mitsubishi“ emblema suformuota sujungiant du Iwasaki šeimos herbus – tris vieną ant kito sudėtus deimantus ir tris ąžuolo lapus.

 
Mitsubishi A6M „Zero“

Sparčiai besivystanti kompanija neapsiribojo vien laivininkyste. 1881 m. įmonė įsigijo Takašimos anglies kasyklą bei 1890 m. Hašimos salą ir pradėjo anglies, kurios reikėjo laivų statybai, gavybą, kiek vėliau atidarė geležies gamyklą, iš vyriausybės įsigijo laivų statyklą bei pradėjo teikti laivų draudimo paslaugas. Laivų statybos pramonėje įgyta patirtis ir technologinės žinios buvo panaudotos tolimesnėje verslo plėtroje, įtraukiant popieriaus, stiklo, plieno, elektronikos, orlaivių, automobilių, naftos produktų gamybą. Produktų eksportavimas jūromis į užsienio šalis paskatino imtis finansų veiklos.[2] „Mitsubishi“ sukūrė konglomeratą, kuris suvaidino pagrindinį vaidmenį Japonijos pramonės modernizavime. Dabar korporacija vienija kelias dešimtis stambių firmų, užsiimančių įvairiausiomis verslo šakomis visame pasaulyje.

1917 m. „Mitsubishi Model A“ tapo pirmuoju serijiniu japonišku automobiliu. Dar po metų pasirodė pirmasis sunkvežimis „Mitsubishi T-1“, o 1932 m. – ir pirmasis autobusas „Mitsubishi B-46“. Įmonės plėtrai svarbūs buvo 1934-ieji, kai buvo sukurtas pirmasis keturiais ratais varomas automobilis „Mitsubishi PX-33“. Būtent šis automobilis tapo dabartinio „Mitsubishi Pajero“ pirmtaku.

Antrojo pasaulinio karo metu „Mitsubishi“ užsiėmė orlaivių gamyba. Mitsubishi A6M („Zero“) modeliai buvo pagrindiniai Imperialistinės Japonijos karinio jūrų laivyno naikintuvai. Šiuo laikotarpiu įmonė kaip vergų darbo jėgą išnaudojo belaisvius Sąjungininkų karius bei Kinijos ir Korėjos piliečius. Po karo dėl šių veiksmų „Mitsubishi“ korporacijai buvo pareikšti ieškiniai ir ji privalėjo atlyginti žalą buvusiems vergams, daugiausia Kinijos piliečiams.[3] „Mitsubishi“ šiuo laikotarpiu Kinijoje užsiėmė ir opijaus prekyba.[4]

Po Antrojo pasaulinio karo „Mitsubishi“ didžiausią dėmesį skyrė didelių autobusų ir triračių transporto priemonių gamybai, bet nuo 1960 m. prasidėjo iki šiol besitęsianti lengvųjų „Mitsubishi“ automobilių era. Tarp sėkmingiausių modelių patenka „Colt“, „Galant“, „Carisma“, „Lancer“, „Spacestar“, „GT“, „L200“, „Pajero“ ir „Outlander“. Neatsiejama „Mitsubishi“ įmonės dalis – sėkmingas dalyvavimas aukščiausio lygio ralio lenktynėse bei prestižiniame Dakaro dykumų maratone. Viena po kitos skinamos pergalės leido ne tik kurti „Mitsubishi“ prekinio ženklo įvaizdį, bet ir pergalingas technologijas transformuoti į serijinius modelius. Geriausias pavyzdys – „Mitsubishi Lancer Evolution“ sedano pasirodymas.

Sparčiai augant šalies ekonomikai, įmonių grupė bandydavo sėkmę vis naujoje srityje, pvz., kosminių technologijų, kompiuterių ir puslaidininkių gamyboje, aviacijoje, komunikacijose, paslaugų sektoriuje ir pan.

1970 m. šimtmetinio jubiliejaus proga įmonė įsteigė „Mitsubishi“ fondą, kuris remia mokslinius tyrimus. Grupės įmonės taip pat individualiai remia įvairius labdaros fondus.

2007 m. „Mitsubishi“ pagamino 1,3 milijono automobilių.

„Mitsubishi“ Europoje redaguoti

2002 m. gruodį Europoje buvo įkurta „Mitsubishi Motors Europe B. V.“ (MME), sujungusi platinimo tinklą Europoje. Būstinė – Amsterdamas. Tai buvo itin svarbūs metai, kadangi „Mitsubishi“ veikla Senajame žemyne buvo pertvarkyta siekiant sukurti naują organizaciją, kuri vystytų veiklą Europoje. Pasiekti rezultatai pranoko lūkesčius – lengvųjų automobilių pardavimai 2002 m. išaugo 15 %.

2003 m. buvo parduoti 207 939 automobiliai, arba 2,4 proc. daugiau nei 2002 m. Nuo 1999 m. tai buvo pirmasis prekybos augimas Europoje.

2004 m. sausio–spalio mėnesiais buvo parduoti 185 229 automobiliai, arba 7,6 % daugiau nei atitinkamu 2003 m. laikotarpiu (172 072 vnt.).

„Mitsubishi“ įmonės redaguoti

 
„Mitsubishi Electric Corporation“ būstinė Tokijuje.

Pagrindinės redaguoti

  • MSSC Inc.

Susijusios organizacijos redaguoti

  • Atami Yowado
  • Chitose Kosan Co., Ltd.
  • Dai Nippon Toryo Co., Ltd.
  • The Dia Foundation for Research on Ageing Societies
  • Diamond Family Club
  • Kaitokaku
  • Koiwai Noboku Kaisha, Ltd.
  • LEOC JAPAN Co., Ltd.
  • Marunouchi Yorozu Corp.
  • Meiwa Corporation
  • Mitsubishi C&C Research Association
  • Mitsubishi Club
  • Mitsubishi Corporate Name and Trademark Committee
  • Mitsubishi Economic Research Institute
  • Mitsubishi Electric Automation (MEAU)
  • The Mitsubishi Foundation
  • Mitsubishi Kinyokai
  • Mitsubishi Marketing Association
  • Mitsubishi Motors North America
  • Mitsubishi Pencil Co., Ltd.
  • Mitsubishi Public Affairs Committee
  • The Mitsubishi Yowakai Foundation
  • MT Insurance Service Co., Ltd.
  • Nippon TCS Solution Center Ltd.
  • Seikadō Bunko Art Museum
  • Shonan Country Club
  • Sotsu Corporation
  • The Toyo Bunko
  • Seikei universitetas


 

Šaltiniai redaguoti

  1. Mitsubishi prekinis ženklas
  2. Odagiri, Hiroyuki (1996). Technology and Industrial Development in Japan. Oxford University Press. pp. 76. ISBN 0-19-828802-6.
  3. ZNet |Japan | Mitsubishi, Historical Revisionism and Japanese Corporate Resistance to Chinese Forced Labor Redress
  4. Hastings, Max (2007). Retribution. New York: Vintage. p. 413. ISBN 978-0-307-27536-3.