Atverti pagrindinį meniu
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

XIII amžiaus aštuntasis dešimtmetis prasidėjo 1271 metais ir baigėsi 1280 metais.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis3 tūkstantmetis

Amžiai: XII amžiusXIII amžiusXIV amžius

Dešimtmečiai: 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as - 8-as - 9-as 10-as 1-as 2-as 3-as

Metai: 1271 1272 1273 1274 1275 1276 1277 1278 1279 1280

ĮvykiaiKeisti

Europoje varžymasis Šventojoje Romos imperijoje virto pilietiniu karu, kai 23 metus trukęs tarpuvaldis be imperatoriaus pasibaigė. 1273 m. Vokietijos karaliumi išrinkus Rudolfą I vietoje jo varžovo Čekijos karaliaus Otakaro II 1276 m. prasidėjo atviras jų tarpusavio karas, pasibaigęs Otakaro mirtimi Marchfeldo mūšyje. Po to Vidurio Europoje įsitvirtino Habsburgų dinastija, valžiusi Austrijoje ir kitose regiono valstybėse iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m. Anglijos karalius Edvardas I grįžo iš Aštuntojo Kryžiaus žygio, užėmė sostą ir iki dešimtmečio pabaigos pajungė Anglijai Velsą; Škotija numalšino Meno saloje kilusį sukilimą ir taip įtvirtino savo valdžią šioje teritorijoje, kurią 1266 m. jai Perto sutartimi perleido Norvegija. Vestminsterio statute buvo įtvirtintos individo teisės Anglijoje. Tiek Aštuntasis, tiek Devintasis Kryžiaus žygiai buvo trumpi ir nesėkmingai pasibaigę, pirmojo metu mirė Prancūzijos karalius Liudvikas IX.

Azijoje mongolai toliau plėtė savo valdomas teritorijas. Chubilajus perkėlė savo sostinę į dabartinį Pekiną ir pervadino savo imperiją į Juan dinastiją. Juan dinastija iki dešimtmečio pabaigos užkariavo pietinę Song dinastiją Kinijoje. Tuo metu mongolai buvo pajungę baveik visą kontinentinę Aziją. Pietinės Song dinastijos užkariavimo metu pirmą kartą buvo panaudotas šaunamasis ginklas. Vakarinis Ilchanatas įkūrė sostinę Tabrize, dabartiniame Irane. Mongolams pavyko nuslopinti sukilimą Korėjoje, bet nepavyko įsiveržti į Japoniją 1274 m. Markas Polas 1275 m. pasiekė Chubilajaus vasaros rezidenciją ir 20 metų pasiliko prie dvaro.

Egipto Mameliukų sultanatas toliau plėtė savo teritoriją ir atsilaikė prieš du Kryžiaus žygius - Aštuntasis taip ir nepasiekė savo tikslo, o Devintasis greitai žlugo. Sultonas Baibarsas I sėkmingai plėtė savo valstybės teritoriją į šiaurę iki Rumo sultanato Anatolijoje, į rytus į Siriją ir į pietus į Nubiją. Po Baibarso mirties 1277 m. jo ekspansionistinę politiką tęsė sultonas Kalaunas al Mansuras.

Europos kultūrą pasiekė keletas svarbių mokslinių darbų, išverstų iš arabų šaltinių. Tomas Akvinietis 1273 m. baigė savo darbą Summa Theologica ir 1274 m. mirė. Katalikų bažnyčia bandė spręsti Rytų-Vakarų schizmos problemą per Antrąjį Liono susirinkimą, tačiau nors pastangos atrodė ir sėkmingomis, tačiau buvo pasmerktos žlugti.

Šiaurės Amerikoje Didžiojo Kanjono regione prasidėjo 23 metus trukusi sausra, kuri galiausiai privertė vietinius gyventojus anasazius pasitraukti iš regiono.

Karai ir politikaKeisti

EuropaKeisti

Karas ir taikaKeisti

  • 1271 m. liepos 2 d. Čekijos karalius Otokaras II ir Vengrijos karalius Steponas V pasirašė Presburgo (Bratislavos) sutartį, kuria išspręsti teritoriniai ginčai po nepavykusio Otokaro II įsiveržimo į Vengriją.
  • 1271 m. įvyko Christburgo mūšis, kai jungtinės bartų (vadas Divonis) ir pagudėnų (vadas Linkus) surengė antpuolį į Kulmo žemę. Įsiveržę į Christburgo miestą Divonio sukilėliai jį nusiaubė, bet pilies neužėmė ir su dideliu grobiu bei belaisviais pasitraukė.
  • 1272 m. Neapolio karalius Karolis I Anžu užėmė Duresį Albanijoje ir įkūrė Albanijos karalystę.
  • 1272 m. Portugalijos karalius Alfonsas III sunaikino paskutinę maurų bendruomenę Portugalijoje, Fare.
  • 1273 m. rugsėjo 29 d. Vokietijos karaliumi išrinktas Rudolfas I, konkuravęs su kitu kandidatu - Čekijos karaliumi Otokaru II. Baigėsi tarpuvaldis, tačiau Orokaras atsisakė pripažinti Rudolfą naujuoju karaliumi ir sukėlė karą 1276 m. Rudolfas buvo pirmasis Habsburgų dinastijos atstovas Šventosios Romos imperijos soste.
  • 1273 m. Čekijos karalius Otakaras II užėmė Vengrijos miestą Bratislavą.
  • 1274 m. lapkritis. Niurnberge susirinkęs reichstagas nusprendė, kad visi imperijos dvarai užgrobti po imperatoriaus Fridrycho II mirties būtų sugrąžinti imperatoriui Rudolfui I. Dauguma europos valdovų sutiko, išskyrus Čekijos karalių Otokarą II, kuris labai pasipelnę užimdamas šias žemes.
  • 1275 m. Anglijos karaliaus Edvardo I pasamdyti piratai pagrobė Eleanorą de Montfort, kad sukliudytų jos santuoką su Velso princu Livelinu ap Grifidu (Llywelyn ap Gruffudd); keletą vėlesnių metu ji naudota derybose su princu Edvardui I-ajam siekiant pajungti savo valdžiai Velsą ir Liveliną.
  • 1275 m. škotų pajėgos nugalėjo meniečius lemiamame mūšyje Meno saloje ir įtvirtino salos priklausomybę Škotijai.
  • 1276 m. birželis. Imperatorius Rudolfas I paskelbė Čekijos karaliui Otokarui II karą; lapkričio mėnesį Otokaras II buvo priverstas grąžinti keturias svarbias teritorijas, kurių grąžinimo buvo pareikalavęs Niurnbergo reichstagas 1274 m.
  • 1276 m. - per šiuos metus pasikeitė net keturi popiežiai - Grigalius X, Inocentas V, Adrianas V po išrinkimo greitai mirė.
  • 1277 m. Llywelyn ap Gruffudd per Pirmąjį Velso karą buvo nugalėtas Anglijos karaliaus Eduardo I.
  • 1278 m. rugpjūčio 26 d. Vokietijos karalius Rudolfas I ir Vengrijos karalius Vladislovas IV nugalėjo Čekijos karalių Otokarą II-ąjį Marchfeldo mūšyje, didžiausiame viduramžių riterių mūšyje, kuriame kovėsi virš 80 000 karių. Mūšis užbaigė Rudolfo ir Otokaro varžymąsi dėl Centrinės Europos likimo, Rudolfo Habsburgo šeima valdė Austriją ir kitas užkariautas teritorijas iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 1918 m.

Valstybiniai dariniaiKeisti

  • 1271 m. - pagal Langedoko sutartį Prancūzijos karūnai atiteko Tulūzos grafystė.
  • 1272 m. - Strasbūras tapo Šventosios Romos imperijos laisvuoju imperijos miestu.
  • 1276 m. kovo 9 d. laisvuoju imperijos miestu tapo Augsburgas. Ravensburgas gavo tokį patį statusą tais pačiais metais.
  • 1278 m. Andoros nepriklausomybė, sienos ir politinė struktūra buvo sutarta tarp Ispanijos Urželio vyskupo ir Prancūzijos Fua grafo.

Politinės reformosKeisti

  • 1271 m. rugsėjo 1 d. po ilgiausios kada nors buvusios trejus metus trukusios konklavos kaip kompromisas tarp Prancūzijos ir Italijos kardinolų buvo išrinktas popiežius Grigalius X
  • 1274 m. popiežius Grigalius X nustatė, kad popiežių rinkimai turi vykti konklavose (susirinkimuose, kuriuose elektoriai neturi jokio ryšio su išore), taip reformuodamas rinkimų procesą, kuris renkant jį patį užtruko trejus metus.
  • 1275 m. balandžio 22 d. Anglijos parlamentas priėmė Vestminsterio statutą, kuris susidėjo iš 51 straipsnio, kuriuose tarp kita ko nustatyta, kad su turtingais ir vargšais turi būti elgiamasi vienodai, rinkimai turi būti sąžiningi ir laisvi, taip pat nustatyti nusižengimai už kuriuos galima ir negalima paleisti už užstatą.

Azija ir AfrikaKeisti

Mongolų įtakos sferaKeisti

Su Lietuva susiję įvykiaiKeisti

1271Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Lietuviai ir žemaičiai vedami Traidenio brolio Sirpučio užpuolė Naugarduke gudų ir jų sąjungininkų totorių apgultus lietuvius ir iš Prūsijos persikėlusius pagudėnus. Ties Kamene įvyko mūšis, gudai ir totoriai pasitraukė. Prie Volkovysko lemiamą mūšį laimėjo lietuviai ir žemaičiai.
  • Mirė Kristijonas, pirmosios Lietuvos vyskupijos, įkurtos 1253 m. po Mindaugo krikšto, vyskupas. Iki tol buvo Kryžiuočių ordino kunigas, tiesiogiai pavaldus popiežiui. 1254 m. karalius Mindaugas jam užrašė pusę Raseinių, Betygalos ir Laukuvos žemių. Dėl lietuvių priešiškumo krikščionybei 1259 m. pasitraukė iš Lietuvos.

1272Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Dėl prūsų sukilimo į Prūsiją atvyko daug kunigaikščių bei markgrafas Dietrichas von Meissenas, apie 5000 karių. Popiežius savo Kryžiaus bulėmis ragino visą pasaulį į kovą prieš pagonis ir leido Bohemijos karaliui užsikariauti „lietuvių ir sūduvių kraštą“. Su šiuo pastiprinimu kryžiuočiai puolė prūsus Varmėje ir Notangoje.
  • Gegužės 15 d. mirė Tomas Šantimprietis (Thomas von Cantimpré) - dominikonų vienuolis, rašytojas. 1257-1263 m. parašytoje utopijoje „Bonum universale de apibus“ minimas prūsų paprotys garbinti miškus.
  • Vitingas Divonis su apie 800 bartų karių puolė Šionzėjės pilį į rytus nuo Kulmo ežero. Divoniui žuvus, bartai pasitraukė.
  • Kunig. Nameisis, žuvus kunig. Šabiui iš Tervetės, valdė didžiąją Žiemgalos dalį, išskyrus vokiečių užimtą Mežuotnę.
  • Vitingas Herkus Mantas su nedidele grupe prūsų buvo priverstas atsitraukti į pietų Prūsijos miškus. Negalėdami užgrobti miestų ir nemokėdami pilių apgulties taktikos prūsai ėmė pralaimėti.

1273Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kunig. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė Vokiečių ordino valdomą Kulmo žemę.
  • Liepos mėn. lietuviai įsiveržė į Liublino apylinkės ir padarė daug žalos.
  • Vitingas Herkus Mantas buvo išduotas, sunkiai sužeistas paimtas į nelaisvę ir pakartas.
  • Haličo-Voluinės kunig. Levas Danilovičius pretendavo į Lietuvos sostą, metų pab. dalyvavo kariniame rusų ir totorių žygyje į Jotvą.
  • Gruodžio mėn. kunig. Lešekas Juodasis organizavo ekspediciją į Jotvingiją.

1274Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Per Aukso ordos totorių ir jų sąjungininkų rusų kunigaikščių antpuolius buvo sunaikintas Naugardukas.
  • Ldk Traidenis pasiuntė kariauną į Dorogočiną, kuris priklausė Galicijos karaliui Levas Danilovičiui. Miestas buvo užimtas ir kariauna visus sunaikino «избиша вся и мала и до велика».
  • Sambijos fogtas Dieterich‘as fon Liedelau su broliais ir ištikimais Ordinui prūsais užkariavo Nadruvą.
  • Pagudėnai dar kovėsi prie Elbingo, gynėsi Heilsbergo pilyje, bet kryžiuočiai ją užėmė šturmu, per kurį Auktuma žuvo. Prūsų sukilimas buvo numalšintas ir kryžiuočiai gavo progą tolimesniam baltų žemių užkariavimui.
  • Pasak legendinę Lietuvos metraščių tradiciją mirus Šventaragiui, Lietuvos žemę valdė jo sūnus Germantas. Šventaragis buvo palaidotas Vilniuje prie Vilijos, šalia Perkūno šventyklos, kaip ir visi Lietuvos kunigaikščiai.

1275Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys antradienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Galicijos karalius Levas Danilovičius norėjo atkeršyti Ldk Traideniui už Dorogočino užėmimo, prašydamas Aukso Ordos didžiojo caro Mengaut-Merevį pagalbos. Chanas pasiuntė Levui kariuomene ir privertė eiti ant Lietuvos pavaldžius rusų kunigaikščius. Bet jie priėjo tik iki Naugarduko priemiesčių ir paliko LDK teritoriją dėl atsiradusių nesutarimų.
  • Livonijos ordino krašto magistras Ernestas fon Racburgas lietuvių gyvenvietės Naujinio vietoje pastatydino Daugpilio pilį. Netrukus ją apgulė Ldk Traidenio vadovaujama lietuvių kariuomenė, bet nesugebėjo užimti.
  • Germantui mirus, vyriausias jo sūnus Giliginas paskelbiamas Lietuvos žemės valdovu. Jo brolis Trobis – Žemaitijos žemės valdovu. Karūnavimo ceremonijoje jiems įteikiamas kalavijas ir lazda.

1276Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys trečiadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

1277Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys penktadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Ldk Traidenis apgulė Dinaburgą (šiuolaikinio Daugpilio teritorijoje), šturmui panaudojo keturis didelės perstumiamus bokštus ir balistas. LDK kariuomenėje buvo lankininkų dalinys. Apgultis buvo nutraukta, nes tuo metu prasidėjo eilinis Haličo ir totorių kariuomenės, vadovaujamos Mošmino, įsiveržimas į Lietuvos teritoriją.
  • Naugardukas ir aplinkinės teritorijos Haličo ir totorių buvo stipriai nusiaubtos.
  • Pagal legendinę Lietuvos metraščių tradiciją mirė Giligino sūnus Romuntas, kuris palaidotas ten pat kur ir Šventaragis. Lietuvos žemės kun. išrenkamas Žemaitijos žemės kun. Trobius.

1278Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys šeštadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Kunig. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė Vokiečių ordino valdomą Liubavos, Kulmo žemę bei nusiaubė visą Kujaviją.
  • Kovo 9 d. prie Dinemburgum (Daugpilio) sunaikinama Livonijos ordino kariauna, mūšyje žuvo magistras Ernestas, grafas Gilardus ir 67 broliai.
  • Kariaudama su Livonijos ordinu, LDK kontroliavo vidurinį ir aukštutinį Padauguvį. Rygos arkivyskupas rašte skundėsi Hanzos pirkliams, kad rusai Dauguvoje užpuola vokiečių pirklius ir grobį atiduoda Lietuvai. (Vladimiras Pašuta 1959 m. „Lietuvos valstybės susidarymas“)
  • Metų pab. Ldk Traidenis pasiuntė savo brolį Sirputį su kariuomenė į pagalbą jotvingiams, kurie kariavo su Mazovija ir rytų Lenkija. LDK kariuomenė priėjo iki Liublino. Kunig. Lešekas Juodasis mūšyje prie Lukovo sumušė lietuvius. Labiausiai nukentėjo Mazovija. Mazovijos kunigaikščiai nutraukė santykius su Ordinu ir paprašė Traidenio taikos.
  • Pagal legendinę Lietuvos metraščių tradiciją mirė Lietuvos žemės valdovas Giliginas, Germanto sūnus. Palaidotas Šventaragio slėnyje Vilniuje. Jo valdymo laikotarpyje pagonybė galutinai išstūmė krikščionių misionierius.

1279Keisti

Tai buvo nekeliamieji metai, prasidedantys sekmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Sausio mėn. Livonijos kryžiuočiai įsiveržė giliai į Lietuvą ir pasiekė Kernavę -,,karaliaus Traidenio žemę". (Eiliuotoji Livonijos kronika)
  • Kovo 5 d. Livonijoje ties Aizkraukle Ldk Traidenis sumušė grįžtančią iš žygio į Lietuvą Livonijos kariuomenę. Mūšyje žuvo magistras, danų vietininkas, 71 riteris ir daug kitų. Po šios pergalės paskutinį kartą prieš Ordino valdžią sukilo žiemgaliai (iki 1290 m.). Sukilimui vadovavo kunigaikštis Nameisis.
  • Ldk Traidenis vedė Mazovijos kunigaikštienę Aną. Tai padėjo sutvarkyti LDK santykius su Mazovija.
  • Mazovijos kunig. Boleslovas II (Piastai) vedė Traidenio dukterį Gaudemundą, kuri tais pačiais metais buvo pakrikštyta Sofijos vardu. Jiems gimė du sūnūs: Ziemovitas II ir Trojdenas I. Naujoji sąjunga buvo nukreipta prieš Teutonų ordiną ir Lenkiją.
  • Kilo ypatingai žiaurus badas Rusijoje. Priežastis buvo sausra, lietaus perteklius, ankstyvieji šalčiai, skėriai ir t. t.
  • Jotvoje, Lietuvoje ir Lenkijoje siautė badas. Jotvingiai kreipėsi į rusus, prašydami atsiųsti javų, už kuriuos žadėjo mokėti jiems vašku, voverių, bebrų ar juodųjų kiaunių kailiais bei sidabru (Polnoje sobranije russkich letopisej, II, psl. 835).

1280Keisti

Tai buvo keliamieji metai, prasidedantys pirmadienį. Šių metų svarbiausi įvykiai:

  • Vasario 23 d. prie Gozlicos Krokuvos bei Sandomiero kunig. Lešekas Juodasis atrėmė lietuvių ir totorių remiamo Haličo kunig. Levo antpuolį
  • Į LDK nuo Vokiečių ordino puolimų pasitraukė didelė jotvingių dalis. Ldk Traidenis įkurdino persikėlėlius palei Nemuno aukštupį, tarp Nemuno vidurupio ir rytinių lietuvių ribų prie Ainos upės, taip pat Juodojoje Rusioje.
  • Kryžiuočiai pakvietė kolonistų iš Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos, nes Prūsų krašte po ilgų ir labai sunkių kovų atsirado didžiausių tuščių žemės plotų.
  • Kunig. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė Vokiečių ordino valdomą Sembą.
  • Pagal legendinę Lietuvos metraščių tradiciją mirė Trobius. Kernavėje išrinktas Lietuvos žemės Kunigaikštis Narimantas (iki 1284 m.), Romano (Romundo) sūnus.