Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Lotynų imperija (lot. Imperium Romaniae, gr. Λατινική Αυτοκρατορία) – feodalinė valstybė, gyvavusi 12041261 m. Sukurta IV kryžiaus žygio dalyvių (prancūzų ir italų kryžiuočių) Bizantijos imperijos teritorijoje. Apėmė didesniąją Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos šiaurinę, vakarinę dalį, Jonijos ir Egėjo jūrų salas. Sostinė – Konstantinopolis.

Λατινική Αυτοκρατορία
Latinike Autokratoria
imperija

1204 – 1261

Herbas of Lotynų imperija

Herbas

Location of Lotynų imperija
Location of Lotynų imperija
Lotynų imperija 1214 m.
Sostinė Konstantinopolis
Kalbos lotynų
Valdymo forma monarchija
Istorija
 - Įkurta 1204 m., 1204
 - Atitenka Nikėjai 1261 m.
Plotas
 - 1203 350 000 km²
 
Graikijos istorija
Senovės Graikijos istorija
Rytų Romos imperija
Bizantijos imperija:
Justinianai > Heraklijai > Isaurai > Makedonai > Dukai > Komninai > Angelai > Paleologai
Frankokratija:
Lotynų imperija, Epyro desp., Morėjos desp., Nakso kun., Achajos kun., Atėnų kun., Tesalonikų kun., Jūrinė Venecija
Osmanų imperija
Rumelijos, Salų, Joaninos ejaletai
Graikijos karalystė
Graikijos pilietinis karas
Graikijos Respublika

Lotynų imperija buvo viena iš vadinamojo Frankokratijos laikotarpio valstybių. Valstybinės pavadinimas kilo iš to, kad graikai lotyniškai kalbančius kryžiaus karų dalyvius vadino lotynais. Lotynų imperija sudarė teritorijos Europoje ir Azijoje aplink Konstantinopolio miestą. Jai taip pat nominaliai priklausė ir kitos kryžeivių įkurtos valstybės Balkanuose. Svarbiausios iš jų buvo Tesalonikų karalystė, Achajos ir Atėnų kunigaikštystės. Labai įtakingi valstybėje buvo Venecijos pirkliai ir feodalai.

Nuo 1222 m. Lotynų imperija, kariaudama su Nikėjos, Trapezunto imperijomis ėmė prarasti teritorijas. 1261 m. Nikėjos imperijos kariuomenė užėmė Konstantinopolį, ir Lotynų imperija žlugo.