Vz. 52 (šautuvas)
vz. 52 ir vz. 52/57 | |
---|---|
Tipas | savitaisis šautuvas |
Variantai | vz. 52/57 |
Konstruktorius | Janas ir Jaroslavas Kratochvylai |
Šalis | Čekoslovakija |
Sukurtas | 1947-1952 m. |
Gamintas | 1952-1959 m. |
Naudotas | 1952-1959 m. |
Naudotojai | Čekoslovakija ir dar 9 valstybės |
Kalibras, mm | 7,62 mm |
Šovinys, mm | 7,62×45 mm vz. 52 7,62×39 mm |
Šaudymo sparta, n/min. | 25 šūv./min. |
Svoris, kg | 4,14 kg (vz. 52) 4,30 kg (vz. 52/57) |
Ilgis, mm | 1005 mm 1205 mm (su durtuvu) |
Vamzdžio ilgis, mm | 520 mm |
Pradinis greitis, m/s | 760 m/s (vz. 52) 735 m/s (vz. 52/57) |
Maks. šūvio nuotolis, m | 1000 m |
Mechanizmas | savitaisis (pusiau automatinis) |
Dėtuvė | 10 šovinių dėtuvė (užtaisoma apkaba) |
Vz. 52 (ček. 7,62 mm samonabíjecí puška vzor 52 '7,62 mm savitaisis šautuvas, 1952 m. modelis'[1]) – čekoslovakiškas savitaisis šautuvas, sukurtas 1952 m. Šautuvas naudoja unikalius 7,62×45 mm vz. 52 šovinius. Laikomas patikimu ir tiksliu. Ilgesnis ir sunkesnis už tokius vėlesnius šturmo šautuvus kaip vz. 58. Pirmuosius 5000 šių šautuvų pagamino Považská strojárne Považská Bystrica, o vėliau dėl gamybos sunkumų jų gamyba buvo perimta kompanijos Česká zbrojovka Uherský Brod.[2]
Šį šautuvą kartais neteisingai vadina CZ 52, nors šis pavadinimas reiškia pistoletą ČZ 52.
Konstrukcija
redaguotiVz. 52 yra savitaisis šautuvas su skersuojančiu spynos rakinimo mechanizmu, varomu žiedinio trumpos eigos dujų stūmoklio. Spyna užsirakina dviem kyšuliais, įeinančiais į išpjovas uokse. Stūmoklį stumia likutinės parako dujos, kurios iš vamzdžio spindžio patenka į vamzdį supančią movą, ir stūmoklis įveikia spynos su spynos rėmu inerciją bei grąžinamosios spyruoklės pasipriešinimą. Judėdama spyna atrakina šovinio lizdą, išmeta tuščią tūtelę, o grįždama įstumia į lizdą naują šovinį.
Vamzdis yra įpresuotas į uoksą ir fiksuotas kaiščiu. Saugiklis įtaisytas nuleistuko lankelio viduje ir valdomas šaulio smiliumi. Nuleistuko mechanizmas labai panašus į analogišką amerikietiško savitaisio šautuvo M1 Garand mechanizmą. Užtaisymo rankenėlė yra integruota su spynos rėmu, kyšo dešinėje šautuvo pusėje. Tokia konstrukcija šauliui leidžia pertaisyti šautuvą nepametant taikinio.
Šautuvo taikiklis atviras: kryptukas su gaubu, užpakalinis taikiklis su V pavidalo išpjova, reguliuojamas keliama plokštele nuo 100 iki 950 m. Ant šautuvo gali būti tvirtinami dieninis ir naktinis optiniai taikikliai, kurie tvirtinami prie uokso per papildomą šone montuojamą pamatėlį.
Vientisa pusiau pistoletinė buožės rankena medinė, iš buko arba riešutmedžio, gelsvai rudai beicuota. Buožės galinė dalis su ertme, kur laikomi grūstuvas, alyvos buteliukas ir valymo reikmenys. Šautuvas turi integruotą peilinį durtuvą, kuris atsilenkia į šoną, į dešiniame šone esančią išdrožą.
Šautuve vz. 52 šoviniai tiekiami iš nuimamos 10 šovinių talpos dėžutinės dėtuvės, bet gali būti greitai užtaisytas šoviniais iš perkėlinių apkabų pro atitrauktą spyną. Tam perkėlinei apkabai įstatyti uokso viršuje už išmestuko angos išfrezuotos kreipiamosios apkabai. Tai buvo pagrindinis būdas šautuvui užtaisyti, nes pėstininkas turėdavo tik dvi dėtuves. Šaunant tūtelės energingai išmetamos pirmyn ir į kairę.
Modifikacija
redaguotiTarybų Sąjunga spaudė Čekoslovakiją priimti ginkluotėn tarybinį tarpinį šovinį 7,62×39 mm M43. Naudoti čekiški šautuvai buvo perdaryti šiems tarybiniams šoviniams. Vėliau gaminti šautuvai išsyk to tipo šoviniams vadinami vz. 52/57. Modelis vz. 52/57 nuo vz. 52 skiriasi tik vamzdžiu ir dėtuve. Modifikuoto modelio šautuvai dabar rinkoje retesni, bet paprastai techniškai geresnės kokybės, nes vz. 52/57 turi chromuotą vamzdžio vidų ir šovinio lizdą. Šautuvo vz. 52 dėtuves galima naudoti vz. 52/57 šautuvuose, bet jos šovinius tiekia mažiau patikimai.
Išėmimas iš ginkluotės
redaguotiVz. 52 serijos šautuvus Čekoslovakijos ginkluotėje greitai pakeitė vz. 58.
Čekijoje Prahos pilies sargybiniai kaip ceremoninius ginklus naudoja chromuotus deaktyvuotus vz. 52 šautuvus su patamsintomis medinėmis dalimis.
Naudotojai
redaguotiVz. 52 šautuvai šaltojo karo metais buvo tiekiami TSRS sąjungininkams, juos ginkluotėn priėmė tokios šalys kaip Grenada, Somalis, Kuba ir Afganistanas, daug jų pateko į įvairių sukilėlių rankas.[1]
Nuorodos
redaguoti- ↑ 1,0 1,1 Bishop, Chris (2006). The Encyclopedia of Small Arms and Artillery. Grange Books. pp. 13–14. ISBN 978-1-84013-910-5
- ↑ [Walter, John: Rifles of the World (3rd ed.), page 229. Krause Publications, 2006.]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 McNab, Chris (2002). 20th Century Military Uniforms (2nd leid.). Kent: Grange Books. ISBN 1-84013-476-3.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 Jones, Richard D.; Ness, Leland S., eds. (2009 m. sausio 27 d). Jane's Infantry Weapons 2009/2010 (35th leid.). Coulsdon: Jane's Information Group. ISBN 978-0-7106-2869-5.