Šautuvas
Šautuvas – rankinis šaunamasis ginklas ilgu vamzdžiu.[1] Vamzdis gali būti tiek graižtvinis, tiek begraižtvis.
Šis lietuviškas terminas neturi rusiško ar angliško atitikmens:
- liet. šautuvas = angl. rifle 'graižtvinis šautuvas' + angl. shotgun 'lygiavamzdis šautuvas'
- liet. šautuvas = rus. винтовка 'graižtvinis šautuvas '+ rus. ружьё 'lygiavamzdis šautuvas'. Tiesa, rusų kalboje ружьё seniau (XIX a.) reiškė bet kokius šautuvus, bet dabar – tik lygiavamzdžius. Tik противотанковое ружьё – prieštankinis šautuvas yra graižtvinis ginklas.
Šautuvas turi spyną, nuleidžiamąjį įtaisą, šovinių dėtuvę, apsodą (džn. buožė). Tiksliam šaudymui būna pritvirtinamas optinis taikiklis.
Šautuvai skirstomi į:
- karinius
- medžioklinius
- sportinius
Šautuvai būna neautomatiniai, pusiau automatiniai, automatiniai. Šautuvų vamzdžiai būna graižtviniai arba negraižtviniai (lygiavamzdžiai). Šautuvas su patrumpintu vamzdžiu vadinamas karabinu.
Karinis šautuvas
redaguotiŠautuvas graižtviniu vamzdžiu, kurio kalibras 4,5 mm–14,7 mm. Paprastai masė būna vidutiniškai apie 3–4,5 kg, bendras ginklo ilgis be durtuvo 95–125 cm. Neautomatinio šautuvo dėtuvėje telpa 1–10 ar daugiau šoviniai, pusiau automatinio – nuo 3 ir daugiau, o automatinio – iki 200 šovinių.
Kulkos pradinis greitis 4700–1 300 km/h, šaudymo tolis iki 2 000 m. Šautuvo su taikikliu taiklioji ugnis 400–800 m, o su optiniu taikikliu – iki 1 300 m.
Medžioklinis šautuvas
redaguotiMedžiokliniai šautuvai turi vieną arba du (rečiau tris) vamzdžius. Vamzdis būna begraižtvis, graižtvinis arba mišrus. Graižtvinio (kulkinio) šautuvo konstrukcija mažai skiriasi nuo karinio šautuvo. Kalibras būna nuo 4 mm–12,7 mm ir daugiau, lygiavamzdžio – 12, 16, 20, 28, 31 (vamzdžio skersmuo atitinkamai 18,4, 16,8, 15,8 mm). Lygiavamzdis medžioklinis šautuvas skirtas šaudyti šratais, karteče, švininėmis kulkomis.
Lygiavamzdžiai šautuvai naudojami ir sporte (pvz., šaudymas į skriejančius taikinius)
Sportinis šautuvas
redaguotiSportiniai šautuvai būna negraižtviniai ir graižtviniai, neautomatiniai ir pusiau automatiniai. Kalibras mažas (iki 6,5 mm) ir vidutinis (6,5–8 mm). Naudojami šaudymo sporte, biatlone.
Istorija
redaguotiPirmieji (XV a. pr.) šautuvai buvo dagtiniai (arkebuza, muškieta). Amžiaus pabaigoje išrasti su titnaginiu skiltuvu, o XIX a. išrasti užtaisomi šoviniu (berdanas).
Išradus graižtvinius šautuvų vamzdžius lygiavamzdžius šautuvus imta keisti į graižtvinius. Antrojo pasaulinio karo metu imta naudoti automatinius šautuvus (pvz., SVT-38 ir SVT-40) ir automatus.
Lietuvoje
redaguoti1918–1940 m. Tarpukario Lietuvos kariuomenė buvo ginkluota vokiškais 7,92 mm gewehr 98. modelio šautuvais, taip pat rusiškais, prancūziškais, japoniškais šautuvais.
Dabartinė Lietuvos kariuomenė naudoja Vokietijos gamybos G36 5,56 x 45 mm kalibro, Ak 4 automatinius šautuvus, taip pat JAV gamybos senesnio modelio M16 ir M14 7,62x51 mm kalibro šautuvus.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Šautuvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 61 psl.