Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine
Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine – aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas, LR Prezidento dekretu skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams pagerbti ir pažymėti už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, lietuvių tautos garbei ir žmonijos gerovei.
Istorija
redaguotiVytauto Didžiojo ordinas įsteigtas 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines. Prieškarinio ordino ženklo autorius – dailininkas Jonas Burba. Analogiški ir šiandieniniai ordino ženklai. Vytauto Didžiojo ordino ženklus gamina Lietuvos monetų kalykla. Kaspinus audžia Danijos firma „Morch and Sons“ Kopenhagoje.
Aprašas
redaguotiOrdiną su aukso grandine sudaro:
- 1) grandinė – padaryta iš grandžių, papuoštų dvigubo kryžiaus ir stilizuotos V raidės motyvais, abu jos galus jungia centrinė grandis, kurios forma ir ornamentai paimti iš Vytauto Didžiojo antspaudo, ant šios grandinės kabinamas ordino kryžius.
- 2) kryžius – aukso, padengtas baltu emaliu, 50 mm dydžio. Priekinėje pusėje raudoname skyde – stilizuotas raitelis. Virš skydo – kunigaikščių didžioji karūna. Kitoje pusėje – toks pat skydas su stilizuota V raide viduryje. Kryžiaus skersinio galuose – Vytauto Didžiojo valdymo metai „1392–1430“. Virš kryžiaus – karališka aukso karūna su trimis krištolo akmenimis.
- 3) žvaigždė – aukso, devynių spindulių, 85 mm skersmens. Jos viduryje, ant raudono emalio – sumažintas Vytauto Didžiojo ordino kryžius su aukso karūna viršuje.
- 4) juosta – balto muaro, 100 mm pločio (moterims – 65 mm pločio), su dviem oranžinėmis juostelėmis kraštuose.
- Ordino pakaitas – 32 mm ilgio ir 10 mm pločio juostelė su rozete iš ordino kaspinėlio su karališka karūna ant aukso galiono.
Ordino laipsniai
redaguotiVytauto Didžiojo ordinas yra su aukso grandine ir be grandinės. Ordinas be grandinės yra penkių laipsnių. Taip pat gali būti apdovanojama ordino medaliais.
- Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius (1 laipsnis)
- Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius (2 laipsnis)
- Vytauto Didžiojo ordino Komandoro kryžius (3 laipsnis)
- Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius (4 laipsnis)
- Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius (5 laipsnis)
- Vytauto Didžiojo ordino medalis
- Vytauto Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medalis
- Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medalis
- Vytauto Didžiojo ordino 3-iojo laipsnio medalis
Ordinais apdovanojama nuosekliai – pradedant nuo žemiausio laipsnio: Riterio, Karininko, Komandoro, Komandoro didžiuoju ir Didžiuoju kryžiais. Antrą kartą to paties laipsnio ordinu neapdovanojama. Išimtiniais atvejais Respublikos Prezidentas gali apdovanoti bet kurio laipsnio ordinu. Paprastai ši taisyklė taikoma tik Vytauto Didžiojo ordinui su aukso grandine. 1991 m. rugsėjo 12 d. priimtas Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas, kuris beveik be pakeitimų pakartojo 1930 m. rugsėjo 1 d. įstatymo redakciją.
Teisę Respublikos Prezidentui teikti kandidatus apdovanoti ordinu turi Vyriausybė, Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės nariai. Teikimai ordinų kancleriui pristatomi ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki apdovanojimo dienos – Vasario 16-osios arba Liepos 6-osios. Juose pateikiama kiekvieno kandidato biografija, nuopelnų aprašymas, duomenys apie ankstesnius valstybės apdovanojimus, nurodymas, kokiam apdovanojimui pristatoma, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Už valstybės apdovanojimui teikiamų asmenų duomenų tikrumą atsako juos teikiančios organizacijos, institucijos ir pareigūnai. Teikimai apdovanoti valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais svarstomi Apdovanojimų taryboje. Jos išvados pateikiamos Respublikos Prezidentui, tačiau Respublikos Prezidentas gali apdovanoti ir Apdovanojimų tarybai nesvarsčius. Ordiną iškilmingai įteikia Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.
Ordino kavalieriai
redaguotiVardas, pavardė | Valstybė | Dekreto data | Nr. |
Valdas Adamkus | Lietuva | 2003.02.26 | 1 |
Algirdas Brazauskas | Lietuva | 2003.02.03 | 2042 |
Vytautas Landsbergis | Lietuva | 2003.02.03 | 2042 |
Rolandas Paksas | Lietuva | 2003.02.25 | 2079 |
Dalia Grybauskaitė | Lietuva | 2009.07.12 | |
Gitanas Nausėda | Lietuva | 2019.07.12 |
Užsienio valstybių piliečiai:
- Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas (1999)
- Estijos prezidentas Arnoldas Riuitelis (2004)
- Vokietijos prezidentas Horst Köhler (2004)
- Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (2008)
- Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnievskis (2005)
- Ispanijos karalius Jonas Karolis I (Juan Carlos I, 2005)
- Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka (2006)
- Belgijos karalius Albertas II (2006)
- Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II (2006)
- Nyderlandų karalienė Beatričė (2008)
- Vokietijos prezidentas Horstas Kėleris (2005)
- Vengrijos prezidentas Laslo Šojomas (2006)
- Japonijos imperatorius Akihito (2007)
- Portugalijos prezidentas Aníbal António Cavaco Silva (2007)
- Čilės prezidentė Michelle Bachelet (2008)
- Austrijos prezidentas Heinz Fischer (2009)
- Bulgarijos prezidentas Georgi Sedefchov Parvanov (2009)
- Latvijos prezidentas Valdis Zatlers (2011)
- Norvegijos karalius Haroldas V (2011)
- Suomijos prezidentas Sauli Niinistö (2013)
- Vokietijos prezidentas Joachim Gauck (2013)
- Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas (2015)
- Nyderlandų karalius Vilhelmas Aleksandras (2018)
- Italijos prezidentas Sergio Mattarella (2018)
- Lenkijos prezidentas Andrzej Duda (2019)
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis (2022)
- Moldovos prezidentė Maia Sandu (2022)
- Belgijos Karalius Pilypas (2022)
- JAV prezidentas Joe Biden (2023)
Šaltiniai
redaguoti- Vytauto Didžiojo ordinas // Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014