Vladas Buragas (1953 m. rugpjūčio 2 d. Švitrūnuose, Kybartų rajone – 2017 m. liepos 19 d. Kaune[1]) – rašytojas, redaktorius, Lietuvos ir Kauno miesto politinis veikėjas.

Biografija redaguoti

Jaunystėje mėgo sportą, buvo respublikos lengvosios atletikos moksleivių rinktinės narys. 1971 m. Lietuvos moksleivių spartakiados sidabro (kliūtinis bėgimas) ir bronzos (5000 m bėgimas) prizininkas.

1971 m. baigė Kybartų K. Donelaičio vidurinę mokyklą, 1976 m. – ekonominės kibernetikos specialybę Vilniaus universiteto Finansų ir apskaitos fakultete.

19762002 m. dirbo skaičiavimo centrų ir ekonominių tarnybų vadovu Klaipėdos, Kybartų, Radviliškio statybos, pramonės ir transporto įmonėse. 1977 m. gimė pirmagimė dukra ir respublikinėje spaudoje pasirodė pirmieji jo literatūriniai darbai.

1995 m. tapo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos nariu, nuo 1997 m. buvo Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narys. 1997–2000 m. LNRS valdybos atsakingasis sekretorius. Nuo 2000 m. LNRS valdybos pirmininkas (dabar – ketvirtoji kadencija). Lietuvos kultūros fondo valdybos narys (nuo 2014 m.), Lietuvos menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ Garbės pirmininkas (nuo 2015 m.). Dešimttomio (2000–2009) poezijos almanacho „Ten, sidabro vingy…“ leidybos projekto vadovas, kasmetinių vieno eilėraščio konkursų „Lygiadienio giesmė“ (nuo 1997) ir LNRS Vasaros poezijos švenčių (nuo 1999) Kaune iniciatorius, organizatorius ir vedėjas. Lietuvių žurnalistų sąjungos (JAV, Čikaga, nuo 2008) narys, Lietuvos kultūros, kūrybos, savasties ir tautotyros mėnraščio „Gintaro gimtinė“ (nuo 2009) redaktorius. Amerikos biografijų instituto Stebėtojų tarybos narys Lietuvai (2001–2012).

Apdovanotas Jungtinės kultūros konvencijos (JAV) Garbės legiono medaliu (2008), Amerikos biografijų instituto Aukso medaliu (Lietuvos kultūrai, kartu su Dalia Milukaite-Buragiene, 2010), Kauno m. savivaldybės Santakos garbės ženklu ir Marijampolės apskrities v-ko Garbės ženklu (2010), Santarvės fondo ženklu „Pro augenda concordia“, Saulės (Šiaulių) mūšio atminimo medaliu (2013) ir kt.

Lietuvos centro partijos narys (2005–2016), jos Tarybos narys (2008–2016), LCP vicepirmininkas (2011–2013).[2] Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, Pasaulio kybartiečių draugijos narys-steigėjas.

Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[3]

 
V. Burago kapas

Kūryba redaguoti

Išleido 12 autorinių poezijos knygų, iš kurių pažymėtinos rinktinės „Vilties brasta“ (2002) ir „Po kipariso ženklu“ (2013). Daugiau kaip 100 poezijos rinkinių, almanachų ir rinktinių redaktorius. Laikraščio „Šeduvis“ (1994), savaitraščio „Kybartų kronika“ (2000), periodinio leidinio „Dainavos apžvalga" (Kaunas, 2005–2008), respublikinio kultūros, kūrybos, savasties ir tautotyros mėnraščio „Gintaro gimtinė“ (nuo 2009) redaktorius. Vieno eilėraščio apie Šiaulius konkurso (1993), VI ir XXIII Mažųjų poezijos pavasarių (Vilkaviškis, 1996 ir 2013), LNRS II Vasaros poezijos šventės (Kaunas, 2000), taip pat dr. Nijolės Bataitytės (JAV, Los Andželas) ir Edv. Šulaičio (JAV, Čikaga) literatūrinių fondų premijų (2000 ir 2003) laureatas. Respublikinio A. Vaičiulaičio literatūrinio konkurso diplomantas (2009).

  • LR kultūros ministro įsakymu suteiktas meno kūrėjo statusas (2010).
  • Respublikinio vieno eilėraščio konkurso „Lygiadienio giesmė“ 2017 m. laureatas.

Šaltiniai redaguoti

  1. BURAGAS Vladas. Akmenės krašto enciklopedinis žodynas. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.
  2. http://www.vrk.lt/rinkimai/400_lt/Kandidatai/Kandidatas22298/Kandidato22298Anketa.html Archyvuota kopija 2011-03-07 iš Wayback Machine projekto.
  3. Mirė LNRS vadovas. XXI amžius. 2017-09-08. Nuoroda tikrinta 2024-02-19.