Vincentas Verbyla

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Vincentas Verbyla

Vincentas Verbyla (gimė 1918 balandžio 23 d. Želsvoje, Liudvinavo valsčiuje, Marijampolės apskrityje; mirė 2017 gegužės 30 Vilniuje) nusipelnęs Lietuvos miškininkas, miškų sąjungos garbės narys. Lietuvos miškų ministro pavaduotojas (1958-1984).

Biografija

Vincentas Verbyla gimė 1918 metų balandžio 23 d. Marijampolės apskrities, Liudvinavo valsčiaus, Želsvos kaime Adomo ir Onos Verbylų šeimoje. Buvo jauniausias 11 vaikų šeimoje. Anksti neteko tėvo.

Iki 1930 m. gyveno gimtajame kaime, kur baigė pradžios mokyklą.

1930-1938 metais mokėsi privačioje Marijampolės Marijonų gimnazijoje.

1939-1940 metais atliko karinę prievolę. Pradžioje Panevėžyje, vėliau Kaune – karo mokykloje aspirantu ir dar vėliau Marijampolėje. Į atsargą paleistas eiliniu.

Nuo 1940 m. lapkričio mėn. pradėjo studijuoti Žemės ūkio akademijoje, Miškų ūkio fakultete Dotnuvoje. 1941 m., perkėlus Miškų ūkio fakultetą į Vilnių prie Vilniaus universiteto persikėlė į Vilnių ir ten mokėsi iki 1943 m. gruodžio mėn.

1944 m. paskirtas girininku be girininkijos Rokiškio miškų urėdijoje, Žiobiškio girininkijoje, Rokiškyje.

1944 m. gegužės 1 d. buvo perkeltas į Šimonių miškų urėdijos Svėdasų girininkiją girininko pareigoms.

1945 m. rugpjūčio mėn. 1 d. buvo paskirtas Troškūnų miško pramonės ūkio, Miškų ūkio sektoriaus viršininku.

1946 m. rugpjūčio 1 d. Vilkaviškio miškų ūkio direktoriumi.

1947 m. įkūrus Miškų ūkio ministeriją ir pertvarkius administracinius rajonus, buvo paskirtas Kazlų Rūdos miškų ūkio vyriausiuoju miškininku.

1952 m. kovo 1 d. – Miškų ūkio direktoriumi (direktoriaus pareigas laikinai ėjo nuo 1951 m. rugsėjo mėn.).

1946 metais Vincentas Verbyla vedė Liuciją Raščiutę iš Svėdasų. 1948 m. rugsėjo 11 d. jiems gimė duktė Živilė, 1952 m. spalio 1 d. – Lina, o 1954 m. sausio 14 d. sūnus Vidmantas, kuris kaip ir tėtis pasirinko miškininko specialybę.

Kadangi Tarybinė santvarka nepripažino karo metais baigusių studijas dokumentų, V. Verbyla 1955 m. iš naujo įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą, kurį 1958 m. neakivaizdiniu būdu baigė ir gavo Miškų ūkio inžinieriaus diplomą. Baigiant Miškų ūkio fakultetą, 1958 m. parengė ir apgynė diplominį darbą „Juodalksnio stiebų formos nulaibėjimas ir tūris Kazlų Rūdos miškų ūkyje“.

1958 metų kovo 25 d. Vincentas Verbyla buvo paskirtas Miškų ūkio ir miško pramonės ministro pirmuoju pavaduotoju. Šiose pareigose dirbo 26-rius metus (1958-1984).

1971 m. V. Verbyla baigė Liaudies ūkio valdymo institutą Maskvoje.

1974 metais apgynė kandidatinę disertaciją „Lietuvos TSR juodalksnynų našumas ir ydingumas“, už kurią jam suteiktas Žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis (1966 – 1974) vadovas doc. dr. J. Repšys. 1994 m. mokslo kandidato laipsnis nostrifikuotas Agrarinių mokslų daktaru. Darbe „Lietuvos TSR juodalksnynų našumas ir sveikatingumas“ išnagrinėta Lietuvos juodalksnynų, augančių įvairiose dirvožemio tipologinėse grupėse, būklė, produktyvumas, augimo eigą, sudarytos modelinių medynų augimo eigos lentelės. Išnagrinėtos stiebų ydos, jų paplitimas ir įtaka gaminamos produkcijos kokybei.

1968 m. V. Verbylai suteikiamas Lietuvos nusipelniusio miškininko vardas.

1994 m. V. Verbyla išrenkamas Lietuvos miškininkų sąjungos Garbės nariu.

1965 m. V. Verbyla apdovanotas „Garbės ženklo“ ordinu, 1970 m. – medaliu „Už šaunų darbą“. 1978 m. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas apdovanojo Garbės raštu ir tais pačiais metais įteiktas „Darbo veterano medalis“. Už ilgametį ir vaisingą darbą miškų ūkyje 1984 m. apdovanotas TSRS miškų ūkio komiteto ir šakos CK profsąjungos Garbės raštu. Kolekciją puošia daugelis atminimo ženklų, t. t. „TSRS išradėjas“, „Garbės medžiotojas“.

Vincentas Verbyla mirė 2017 metų gegužės 28 d. Palaidotas Vilniuje Saltoniškių kapinėse.

Veikla

1981-1984 metais V. Verbylai betarpiškai kuruojant, miškų ūkio įmonės pateikė 3376 racionalizacinius pasiūlymus. V. Verbyla buvo aktyvus visuomenininkas – Lietuvos miškų ūkio mokslinio tyrimo instituto Mokslinės tarybos narys, Miškų ūkio ministerijos Techninės tarybos pirmininko pavaduotojas, Išradybos ir racionalizacijos sekcijos pirmininko pavaduotojas, Gamtos apsaugos komiteto narys, 1954-1958 metais Kazlų Rūdos miesto tarybos deputatas. Aktyviai dalyvaudavo Lietuvos miško, popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės darbininkų profsąjungos Respublikinio komiteto organizuojamuose renginiuose.

Vincentas Verbyla rūpinosi ir miškininkų ruošimu. Jis buvo ilgametis diplominių darbų gynimo komisijos pirmininku.

Sudarė šiuos leidinius: „Rekomendacijos miškininkams“ (1986), „Miškininko žinynas“ (1991), „Algirdas Matulionis“ (1991), „Lietuvos miškų ūkis“ (1992), „Rekomendacijos miškininkams“ (1999), „Lietuvos miškų metraštis XX a.“ (2003).

„Miškininkų žinyno“ (1965), „Lietuvos TSR miškų ūkio“ (1968), „Mažosios lietuviškos tarybinės enciklopedijos“ (1968), „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“ (1978), „Miško taksuotojo žinyno“ (1983), „Lietuvos miškų ūkio“ (1992), „Lietuvos miškininkai“ (1997), „Lietuvos miškų metraščio XX a.“ (2003) bendraautorius, kelių leidinių redaktorių tarybos narys.

Kartu su B. Terebu, V. Stankumi ir V. Juška pasiūlė originalų būdą – įrenginį sodmenų vyniojimo į ritinius, kuris pripažintas išradimu (autorinis liudijimas Nr. 1230504, 1986).

Miškininkų spaudoje paskelbė virš 100 straipsnių. Leidinyje „Lietuvos miškininkai“ (1997) aprašė 300 miškininkų biografijas. Vyraujanti dalis biografijų yra miškininkų gimusių dar devyniolikto šimtmečio pabaigoje ar dvidešimto šimtmečio pradžioje. Taip pat aprašyti po 1944 metų įsidarbinę kitataučiai miškų žinyboje.

1984 metais Vincentas Verbyla išėjo į pensiją. Jam paskirta valstybinė pensija.

1984-1990 V. Verbyla Miškų institute dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Buvo visapusiškai apsišvietęs, labai gerai žinojo Lietuvos istoriją, ypač Lietuvos miškų istoriją. Gerai mokėjo vokiečių ir rusų kalbas, kiek silpniau – lotynų, prancūzų, graikų.

Kaip ir dauguma miškininkų V. Verbyla mėgo pamedžioti, pabūti gamtoje, pabendrauti su gamybininkais neformalioje aplinkoje.

Būdamas pensijoje kartu su Algirdu Bruku pradėjo kaupti medžiagą apie Lietuvos miškininkų netektis. Sukaupė duomenis apie Lietuvos miškų žinybos darbuotojų netektis nuo 1918 iki 2010 metų. Trumpai aprašė kiek leido sukaupta archyvinė medžiaga, visų šių darbuotojų biografijas. Apie tai parengė leidinį, deja, jo neišleido – yra rankraštinė medžiaga.

Bibliografija

Straipsniai lietuvių kalba:

1. Verbyla V. 1951. Kovokime su miškų gaisrais. Stalino keliu. 1951-06-14.
2. Verbyla V. 1957. Pas Ukrainos miškininkus. Mūsų girios. Nr. 1.
3. Verbyla V. 1957. Tvarkytini reikalai. Mūsų girios. Nr. 5.
4. Verbyla V. 1958. Juodalksnio stiebų formos, nulaibėjimas ir tūris Kazlų Rūdos miškų ūkyje. Diplominis darbas
5. Verbyla V. 1959. Svarstomi medynų rekonstrukcijos klausimai. Mūsų gamta. Nr. 11.
6. Verbyla V. 1960. Dveji metai kompleksiniam miškų ūkiui Tarybų Lietuvoje. Mūsų girios. Nr. 9.
7. Verbyla V. 1961. Mokymo ir gamybos ryšys turi būti glaudesnis. Mūsų girios. Nr. 8.
8. Verbyla V. 1962. Kritika buvo teisinga. Mūsų girios. Nr. 5.
9. Verbyla V. 1962. Ar padarei viską ką galėjai? Mūsų girios. Nr. 11.
10. Verbyla V. 1962. Priemonės LTSR miškų produktyvumui pakelti. Baltarusijos technikos instituto leidinys.
11. Verbyla V. 1964. Reikalinga miško meistrų mokykla. Girios. Nr. 5.
12. Verbyla V. 1964. Reikalinga miško meistrų mokykla. Mūsų gamta. Nr. 4 (spalis).
13. Verbyla V. 1965. Apgalvotai, ekonomiškai, rentabiliai. Girios. Nr. 1.
14. Verbyla V. 1965. Girių dabartis ir ateitis. Mūsų gamta. Nr. 7.
15. Verbyla V. 1965. Miškininko darbų kalendorius. Miškininko žinynas.
16. Verbyla V. 1967. Mūsų šventė. Kauno tiesa. 1967.09.17.
17. Verbyla V., Isokas G. 1967. Padėkime gandrams. Girios. Nr. 5.
18. Verbyla V. 1967. Rugsėjo 17-oji miškų darbuotojų diena. Girios. Nr. 9.
19. Verbyla V. 1968. A. Matulionis. Mažoji lietuviškoji enciklopedija, p. 532.
20. Verbyla V. 1968. Kazlų Rūdos miškai. Mažoji lietuviškoji enciklopedija, p. 109-110.
21. Verbyla V. 1968. Miško ūkis. Mažoji lietuviškoji enciklopedija, p. 611-613.
22. Verbyla V. 1968. Miškai – liaudies turtas. Tiesa. 1968.09.15.
23. Verbyla V. 1968. Tarybinio miškų ūkio organizacinės formos. Lietuvos TSR miškų ūkis. p. 16-25.
24. Verbyla V., Butėnas J. 1968. Juodalksnio aukštumo klasės. Miško taksacinis žinynas, p. 66.
25. Verbyla V., Butėnas J. 1968. Juodalksnio stiebų tūris. KTM priklausomai nuo skersmens ir aukščio. Miško taksacinis žinynas, p. 40-41.
26. Verbyla V., Asadauskas B., Vaičys M. 1968. Apie eglių želdinius pušynų palajyje. Girios. Nr. 9.
27. Verbyla V. 1969. Ar kalti šakiečiai? Girios. Nr. 9.
28. Verbyla V. 1969. Miškų fondo apskaita ir analizė. Žemės ūkio akademija. Mokslo darbai.
29. Verbyla V. 1971. Lietuvos TSR modalinių juodalksnių tyrimas. Septynioliktosios dėstytojų mokslinės konferencijos medžiaga.
30. Verbyla V. 1971. Mokslas spartina gamybos pažangą. Girios. Nr. 3.
31. Verbyla V. 1971. Vidaus puvinio žala juodalksnynams. Girios. Nr. 4.
32. Verbyla V. 1972. Kas naujo Lietuvos miškuose. Kauno tiesa. 1972.06.18.
33. Verbyla V. 1972. Kas naujo Lietuvos miškuose. Raudonoji vėliava. 1972.06.18.
34. Verbyla V. 1972. Kas rūpi miškininkams. Tiesa. Nr. 235.
35. Verbyla V. 1972. Ruošiantis 1972 metų miško želdinimo darbų periodui. Girios. Nr. 3.
36. Verbyla V. 1972. Lietuvos miškų nusausinimo apžvalga. Girios. Nr. 7.
37. Verbyla V. 1973. Tolesnis medynų produktyvumo didinimas ir su juo susiję uždaviniai 1973 metais. Girios. Nr. 3.
38. Verbyla V. 1973. Daugiau aiškinamojo darbo ir kontrolės. Girios. Nr. 12.
39. Verbyla V. 1973. Juodalksnio rąstų tūrio klausimu. Devynioliktosios dėstytojų mokslinės konferencijos medžiaga. p. 102-105.
40. Verbyla V. 1973. Nauji miško įmonių susivienijimai. Tiesa.
41. Verbyla V., Doniela A. 1973. Pasiūlymai gamybos priemonėms tobulinti. Lietuvos mokslinės techninės informacijos institutas.
42. Verbyla V., Kuliešis A., Repšys J. 1973. Lietuvos TSR valstybinių miškų fondas 1969 metais ir jo analizė. Lietuvos žemės ūkio akademija. Mokslo darbai. XIX, 3(52). p. 17-29.
43. Verbyla V. 1974. Dar dėl konflikto pajūrio kopose. Tiesa. p. 181.
44. Verbyla V. 1974. Lemia ne vien prigijimas. Girios. Nr. 3.
45. Verbyla V. 1974. Mūsų miškai: dabar ir ateityje. Liaudies ūkis. Nr. 8.
46. Verbyla V. 1975. Ar trys pušys miškas? Tiesa.
47. Verbyla V. 1975. Miškų želdinimas ir sausinimas penkmečio baigiamaisiais. Girios. Nr. 3.
48. Verbyla V. 1975. Ne tik su rubliu. Mūsų gamta. Nr. 5.
49. Verbyla V. 1975. Tūkstantis miškų ūkio inžinierių. Girios. Nr. 9.
50. Verbyla V. 1976. Dešimtąjį penkmetį pradedant. Girios. Nr. 3.
51. Verbyla V. 1977. Gerinti miško ūkio darbų kokybę. Girios. Nr. 3.
52. Verbyla V. 1977. Lietuvos miškai ir laikmetis. Girios. Nr. 10.
53. Verbyla V. 1977. Naujieji miškų įstatymų pagrindai. Mūsų gamta. Nr. 5.
54. Verbyla V. 1978. Miško atkūrimo darbų gerinimo užduotys. Girios. Nr. 4.
55. Verbyla V. 1978. Ar tinka juodalksnių rąstų tūriams apskaičiuoti mūsų naudojamos tūrio lentelės. Girios. Nr. 7.
56. Verbyla V. 1978. Juodalksniai ne tik užmirkusiuose ir pelkiniuose dirvožemiuose. Girios. Nr. 11.
57. Verbyla V. 1978. Miškų įstatymas veika. Valstiečių laikraštis. 1978.01.03.
58. Verbyla V. 1978. Žaliasis mūsų turtas. ELTA.
59. Verbyla V. 1979. Nekartokime senų klaidų. Girios. Nr. 4.
60. Verbyla V. 1979. Dekoratyvinei sodininkystei ir miškų praturtinimui. Girios. Nr. 5.
61. Verbyla V. 1979. Dėl technologinio miškų sutvarkymo. Girios. Nr. 8.
62. Verbyla V. 1979. Kokia ta „Miško vaistinė“? Tiesa.
63. Verbyla V. 1980. Lietuvos miškų ūkis socialistiniu keliu. Girios. Nr. 7.
64. Verbyla V. 1980. Miškininkų laimėjimai ir rūpesčiai. ELTA.
65. Verbyla V. 1981. Kai stokoja drausmingumo. Girios. Nr. 2.
66. Verbyla V., Tuminauskas S. 1981. Maumedžių želdinių reikia daugiau. Girios. Nr. 6.
67. Verbyla V. 1981. Kodėl vietomis nurudo pušys, nežaliuoja ąžuolai. Tiesa. 1981.06.25.
68. Verbyla V. 1981. Miškininkų penkmečio darbai. ELTA. 1981.11.17.
69. Verbyla V. 1982. Miškai ir mes. Tiesa.
70. Verbyla V. 1982. Su mintimis apie rytdieną. Girios. Nr. 4.
71. Verbyla V. 1982. Įgyvendinant gyvūnijos apsaugos įstatymą. Girios. Nr. 7.
72. Verbyla V. 1982. Rezervų popierizmui mažinti yra. Girios. Nr. 9.
73. Verbyla V. 1982. Pakeisti ir papildyti TSR valstybinės miškų apsaugos nuostatai. Girios. Nr. 10.
74. Verbyla V., Červokas V. 1982. Dar kartą apie eglutę ir šakas. Tiesa. Nr. 75.
75. Verbyla V. 1983. Daugiau dėmesio liaudies universitetams. Girios. Nr. 3.
76. Verbyla V. 1983. Pusė milijono hektarų želdinių. Girios. Nr. 4.
77. Verbyla V. 1983. Priemiestinių miškų tvarkymas. Girios. Nr. 7.
78. Verbyla V. 1983. Želdinių rezervai. Girios. Nr. 8.
79. Verbyla V. 1983. Geriau tvarkykime medelynus. Girios. Nr. 9.
80. Verbyla V. 1984. Ar vėl iškasime rietenų šaltinius. Tėviškės gamta. Nr. 11.
81. Verbyla V. 1984. Patikimos priešgaisrinės priemonės. Girios. Nr. 3.
82. Verbyla V. 1984. Miškų ir medžioklės ūkiui vieningą planą. Girios. Nr. 5.
83. Verbyla V. 1984. Naujos technikos ir technologijos įdiegimas. Girios. Nr. 6.
84. Verbyla V. 1984. Mokslas ir naujoji technika miškuose. Girios. Nr. 7.
85. Verbyla V. 1984. Mokslo ir gamybos ryšiai. Girios. Nr. 8.
86. Verbyla V. 1984. Tarybų Lietuvos miškuose. (Įžanginis tekstas). Mintis.
87. Verbyla V. 1985. Prieš kirsdami - pagalvokime. Girios. Nr. 6.
88. Verbyla V., Verbyla V. V. 1985. Lubinai – miškų trąša. Girios. Nr. 7.
89. Verbyla V. 1985. Varžėsi miškų gaisrų gesintojai. Girios. Nr. 9.
90. Verbyla V. 1985. Drąsiau ieškokime tiesos. Girios. Nr. 11.
91. Verbyla V. 1985. Želdinių kokybės įvertinimas. Girios. Nr. 12.
92. Verbyla V. 1987. Ne visi į koją. Girios. Nr. 2.
93. Verbyla V. 1987. Darbas be naudos. Girios. Nr. 3.
94. Verbyla V. 1987. Kaip organizuoti medžioklę. Girios. Nr. 4.
95. Verbyla V. 1987. Kaip ženklinsime medžius. Girios. Nr. 5.
96. Červokas V., Verbyla V. 1987. Ar verta menkinti priešgaisrinių priemonių sistemą? Girios. Nr. 9.
97. Verbyla V. 1987. Miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, p. 107.
98. Danusevičius J., Vaičys M., Verbyla V. 1988. Kokia medelynų ateitis. Girios. Nr. 3.
99. Verbyla V. 1989. Darbas be naudos. Mūsų gamta. Nr. 3.
100. Verbyla V. 1989. Grąžinkime miškui specialistą. Girios. Nr. 4.
101. Verbyla V. 1991. Abejingumo pasekmės. Mūsų girios. Nr. 3 ir Nr. 4.
102. Verbyla V. 1991. Kas rašė ir rašys „Girioms“? Mūsų girios. Nr. 5.
103. Jankauskas M., Verbyla V. 1993. Doc. Stasys Kripas. Mūsų girios. Nr. 10.
104. Verbyla V., Šaltenis P. 1992. Mintys apie miškų privatizavimą. Mūsų girios. Nr. 1.
105. Verbyla V. 1994. Ar vėl iškasime rietenų šaltinius. Tėviškės gamta. Nr. 2.
106. Verbyla V. 1994. Ilgamečio medžiotojo akimis. Mūsų girios. Nr. 2.
107. Verbyla V. 1994. Gyvenimo patikrinti variantai. Mūsų Girios. Nr. 10.
108. Verbyla V. 1994. Nejau dar maža griuvėsių, kad norima užsimoti į miškų ūkį? Lietuvos rytas. Nr. 2.
109. Verbyla V. 1994. Smūgiai miškų ūkiui. Tiesa. Nr. 76. 1994.04.20.
110. Verbyla V. 1995. Kaip po karo. Mūsų girios. Nr. 3.
111. Verbyla V. 1996. Žodis miško bičiuliui. Tėviškės gamta. Nr. 2.
112. Verbyla V. 1996. Švedijoje. Mūsų girios. Nr. 9.
113. Verbyla V., Smalstys A., Červokas V., Šaltenis P., Šatkus J., Valavičius A. 1998. Dėl Lietuvos miškų ūkio valdymo. Mūsų girios. Nr. 3.
114. Verbyla V. 1998. Kas daro miškininką laimingą? Mūsų girios. Nr. 4.
115. Verbyla V. 1999. Revoliucijos galima išvengti. Mūsų girios. Nr. 4.
116. Verbyla V. 2000. Ko galima pasimokyti iš Algirdo Matulionio veiklos. Mūsų gamta. Nr. 3.
117. Verbyla V. 2011. Lietuvos miškams paskyręs savo gyvenimą. Miškininkas Algirdas Matulionis, p. 44-49.

Straipsniai rusų kalba:

1. Вербила В. 1964. У лесоводов Литвы. Мастер леса. Но 10.
2. Вербила В. 1965. Роль лесоустроительных материалов в производственной деятельности предприятий лесного хозяйства. Современные вопросы лесоустройства. с. 27-31.
3. Вербила В. 1969. Зеленое покрывало республики. Советская Литва. 1969.09.21.
4. Вербила В. 1970. Лесные богатства в надежных руках. Советская Литва. 1970.05.12.
5. Вербила В. 1971. Большие перспективы. Лесная промышленность. 1971.03.23.
6. Вербила В. 1972. Обзор лесоосушительных работ в Литовской ССР. Опыт хозяйственного освоения осушеных земель. с. 1-3.
7. Вербила В. 1974. В 1973 г. количество пожаров по сравнению с 1972 г. Лесное хозяйство. Но 5. с. 61-62
8. Вербила В. 1974. Производительность и фаутность черноольшаников Литовской ССР. Расширенный автореферат. 54 с.
9. Вербила В. 1975. Леса и охотнчья фауна в Литовской ССР. Охотнчье хозяйство в интенсивном лесном хозяйстве. с. 27-30.

Leidinių sudarytojas:

1. Verbyla V.1986. Rekomendacijos miškininkams. LMŪMTI, Vilnius, Lietuvos TSR valstybinis agropramoninis komitetas. Pratarmė, p. 3-4. Miškininkystės reikalavimai miško ruošėjams, p. 74-78. Praktinis miško želdinių kokybės vertinimas (bendraautoriai Tamošaitis A., Žekonis V.), p. 87-93.
2. Verbyla V. 1991. Algirdas Matulionis. Miškas – mano gyvenimas, p. 3-8. Apie miškų valdymą, p. 8-11. Apie miško ruošą, p. 11-12. Apie medynų ugdymą, p. 12-16. Apie miškų ūkio darbų planavimą, p. 16-17. Apie statybas, p. 17-18. Apie plataus vartojimo gaminių cechus, p. 18-19. A.Matulionis – gamtos mylėtojas, p. 19-20. Kitos A.Matulionio mintys apie mišką ir jo žmones, p. 20-22.
3. Verbyla V. 1991. Miškininko žinynas. Vilnius "Mokslas" 201 p. Pratarmė, p. 3-4. Svarbesni įvykiai Lietuvos miškų istorijoje, p. 41-47. Techninių sąlygų reikalavimai daigynų ir medelynų produkcijai, p. 155-159. Miškų nusausinimas, p.193-197. Medienos ydos ir jų normos, p.266-280. Medžiojimo tvarka miškuose, p. 440-443. Biotechninės priemonės medžioklės plotuose, p. 443-445. Matai ir saikai, p. 453-456. Mastelių reikšmės plane ir natūroje, p. 456-457. 1 m3 medienos masė kg ir 1 t tūris m³, p. 458. Supaprastinti medžio matavimo būdai, p. 458-460. Dažnai reikalingos formulės, p. 460- 467. Kai kurių medžiagų masė ir tūris, p.467-470.
4. Verbyla V. 1992. Lietuvos miškų ūkis. Vilnius "Mokslas" 201 p. Pratarmė, p. 3-4. Sausinimo apžvalga, p. 107-109. Šlapių miško žemių fondas, p. 109. Sausinimo sistemų eksploatavimas, p. 109-110. Mokslinis tiriamasis darbas (bendraautorius V.Ramanauskas), p. 143-147. Miškų ūkio plėtojimo perspektyvos, p. 161-163.
5. Verbyla V., Brukas A., Kairiūkštis L. Lietuvos miškų metraštis XX a. Miškų administravimas 1918-1940 m. p. 65-74. Miškų administravimas Antrojo pasaulinio karo metais, p. 75-79. Miškų administravimas tarybiniu laikotarpiu, p. 80-91. Miško želdinimo Lietuvoje istoriniai bruožai, p. 229-230. Miško sodmenų auginimas (bendraautorius A.Malinauskas), p. 241-245. Želdavietės ir dirvos paruošimas (bendraautorius A.Malinauskas), p. 246-248. Želdinimo apimtys valstybinėse miško žemėse (bendraautorius A.Malinauskas), p. 248-254. Miškų želdinimas nevalstybinio fondo žemėse (bendraautorius A.Malinauskas), p. 254-256. Bendroji želdinių būklė (bendraautoriai A.Malinauskas, J.Danusevičius), p. 257-260. Iš miškų apsaugos praeities, p. 263-264. Priešgaisrinė miškų apsauga, p. 264-273. Apsauga nuo savavališkų miško kirtimų, p. 274-277. Miškų sausinimas, p. 431-434. Miško sausinimo sistemų eksploatavimas, p. 434-436. Nusausinimo poveikis miškų augimui, p. 436-438. Miškų ūkio personalas tarpukariu (bendraautorius A.Brukas), p. 529-531. Miškų ūkio personalas atkūrus nepriklausomybę (bendraautorius A.Brukas), p. 534-540.