Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Želsva
Želsva.JPG
Prie parduotuvės

Želsva
Koordinatės 54°25′52″š. pl. 23°24′11″r. ilg. / 54.431°š. pl. 23.403°r. ilg. / 54.431; 23.403 (Želsva)Koordinatės: 54°25′52″š. pl. 23°24′11″r. ilg. / 54.431°š. pl. 23.403°r. ilg. / 54.431; 23.403 (Želsva)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Marijampolės savivaldybės vėliava Marijampolės savivaldybė
Seniūnija Liudvinavo seniūnija
Gyventojų skaičius 561 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽelsvaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Želsvà
Kilmininkas: Želsvõs
Naudininkas: Žel̃svai
Galininkas: Žel̃svą
Įnagininkas: Želsvà
Vietininkas: Želsvojè

Želsva – gyvenvietė Marijampolės savivaldybėje, 7 km į pietryčius nuo Liudvinavo, prie kelio  182  MarijampolėLiudvinavasKrosna . Išsidėsčiusi dešiniajame Šešupės krante prie Želsvelės žiočių. Seniūnaitijos centras. Į rytus nuo Želsvos auga Buktos miškas.

Veikia Želsvos pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-69026), žemės ūkio bendrovė. Iš rytų prieina Žuvinto biosferos rezervatas.

IstorijaKeisti

 
Mokykla

Želsva šaltiniuose minima nuo 1744 m.[2]

Sovietmečiu priklausė „Želsvelės“ kolūkiui, buvo centrinė jo gyvenvietė. Tuo metu Želsvelė buvo užtvenkta, pastatyti daugiaaukščiai mūriniai namai atskirai nuo ūkinės zonos (tvartų, pastogių pašarams ir kt.). Šis kolūkis 1976 m. gavo TSRS valstybinę premiją už gerą žemių tvarkymą (jų kultūrinimą ir intensyvų naudojimą).

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2011 m.
1886 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1979 m.sur. 1987 m.[4]
326 220 223 197 472 602
1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. - - -
604 653 561 - - -


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Želsva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
  3. Želsva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 880 psl.
  4. Želsva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 643 psl.