Vincas Vyčinas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vincas Vyčinas (1918 m. rugsėjo 21 d. Pitsburge, Pensilvanijoje, JAV – 1996 m. kovo 15 d. ten pat) – lietuvių filosofas egzistencialistas, daktaras, profesorius.

Biografija

Gimė 1918 m. rugsėjo 21 d. Pitsburge, Pensilvanijoje, JAV. Studijavo Freiburgo universitete pas Eugen Fink. Po karo Pitsburgo Duquesne universitete 1958 m. įgijo daktaro laipsnį.

1926 m. su tėvais grįžo į Lietuvą, į Jutkonių kaimą (Kupiškio valsčiuje).

1941 m. baigė vidurinę mokyklą.

1941–1942 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete filosofiją. Stiprų įspūdį palieka Antano Maceinos paskaitos. Čia jis susipažįsta su Martino Heidegerio Būties filosofija, kuri daro įtaką visai jo filosofinės minties raidai.

1941 m. V. Vyčinas priklausė studentų įkurtoje pogrindžio organizacijoje – Tautinio humanizmo brolija „Šarūnas“. Kurios tikslas – paruošti vadovaujančias sukilimo grandis – sukilimo organizatorius. Kiekvienas „Šarūno“ narys buvo įpareigotas savo gimtajame mieste ruošti sukilimo grandis ir sukilimo planą. Lietuva buvo padalinta į keturias apygardas: Rytų Lietuvos apygarda (Vilnius), vad. Vincas Vyčinas; Suvalkų apygarda (Kaunas), vad. „Ursus“; Vidurio Lietuvos apygarda (Šiauliai), vad. Ašaka; (Žemaičių apygarda), vad. Vytautas Jurevičius. Apygardų vadai įėjo į vyriausiąjį „Šarūno“ štabą. Štabo viršininko nebuvo – studentai buvo per jauni šioms pareigoms, todėl buvo ieškota patyrusio kariškio ir politiko. Laikinai štabo viršininko pareigas ėjo Vincas Vyčinas.

1926–1944 m. gyveno Lietuvoje. Gilinosi į Europos ir Lietuvos mitologiją ir senąją religiją.

1944 m. pasitraukė į Čekiją, vėliau į Vokietiją, ten nuo 1945 m. Freiburgo universitete tęsė filosofijos studijas. 1949 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Pittsburghe.

1955 m. Atnaujina filosofijos studijas Duquesne universitete. 1957 m. gavo filosofijos magistro laipsnį.

1958 m. gavo daktaro laipsnį.

Po studijų keletą metų dėstė filosofiją Prince George kolegijoje. Vėliau pradėjo dirbti statybų versle, laisvalaikiu rašė ir skaitė knygas

Aukštai vertino politeizmą, laikydamas jį geresne religijos forma, negu monoteizmas. Marijos Gimbutienės bendramintis. Politeizmo teoriją plėtojo Heideggerio filosofijos įtakoje.

Trumpą laiką vadovavo Čikagos Romuvai.

Filosofija

Vincas Vyčinas – egzistencionalizmo pasekėjas, tačiau jis nėra žinomiausias išeivijos filosovas. Egzistencializmo srovei priskiriami filosofai buvo skirtingų pažiūrų, dažnai nagrinėjo labai skirtingus žmogaus egzistencijos aspektus – tai, kas buvo įdomu ar aktualu jiems patiems atsižvelgiant į kultūrinį kontekstą. Be Vinco Vyčino Lietuvos egzistencializmo srovei taip pat priklausė: Juozas Girnius, Antanas Maceina, Jonas Repšys, Arvydas Šliogeris. Vincas Vyčinas yra Heideggerio pasekėjas, rašo: „Realizuodamas savo gyvenimą, t. y. susidurdamas su konkrečių galimybių aplinkybėmis Būties lauke, žmogus randa jį orientuojančius siekimus, veikimo kryptis, įvairias šiose kryptyse apyvokas ir pagaliau priemones“. Žmogus, siekdamas Būties atskleidimo, bando išdirbti, išdėstyti, iškelti reikšmes ir prasmes į visišką aiškumą. Visa V. Vyčino kūryba išleista kaip trijų tomų leidinys: Raštai I. spausdinami jo darbai skirti Martino Heideggerio filosofijai: bene žymiausio anglų kalba parašyto "Žemė ir dievai" vertimas ir lietuviškieji tekstai, pirmąkart spausdinti įvairiuose išeivijos leidiniuose . Raštai II. publikuojama „Didybė ir filosofija. Vakarų mąstymo tyrimas“ toliau tęsia V. Vyčino heidegeriškąjį mąstymą, trijų Henriko Ibseno dramų analizės asmenybiškumo aspektu. Na, o leidinį baigia nedidelė XX amžiaus vidurio vokiečių filosofijos apžvalga, rašyta išeivijos „Aidų“ žurnalui. Raištai III. Šioje studijoje remiantis Heideggerio filosofija pateikiamas grynai filosofinis žmogaus savo pasaulyje supratimas, o remiantis mitine pasaulėvoka pateikiamas savitas būdas numatyti būsimus laikus, kultūrinę rytojaus aušrą, kurią galima numanyti iš technologiniam mūsų kultūros etapui būdingos sumaišties, nerimo ir irimo.

Bibliografija

• V. Vyčinas. Žemė ir dievai. (anglų k.) 1962
• V. Vyčinas. Didybė ir filosofija. 1966
• V. Vyčinas. Search for Gods. (anglų k.) 1972
• V. Vyčinas. Mūsų kultūrinė agonija. (anglų k.) 1973
• V. Vyčinas „Didžiosiso Deivės epocha“ 1994, Vilnius, – „Mintis“
• V. Vyčinas. Mano gyvenimo ir minties raida – V. Vyčino intelektualinė autobiografija. 1991
• V. Vyčinas. Senovės Europos deivės. 1999, Kaunas , – „Šviesa“
• V. Vyčinas. Raštai (I tomas – 2002; II tomas – 2006; III tomas – 2009), leidykla MINTIS

Straipsniai patalpinti žurnale „Aidai“:

• V. Vyčinas. Vokiečių dabarties filosofija. 1948
• V. Vyčinas. Heideggeristų suvažiavimas. 1966
• V. Vyčinas. Martyno Heideggerio filosofija. 1970 06-08-09
• V. Vyčinas. Heideggerio kultūrinė reikšmė. 1977
• V. Vyčinas. Baltų kilmė. 1982
• V. Vyčinas. Asmenybiškumas ibseno dramose ii brandas. 1985