Vilkmergės pavietas

Vilkmergės pavietu vadintas ir Ukmergės valsčius, 1913-1933 m. priklausęs Ukmergės apskričiai

Vilkmergės pavietas
POL województwo mińskie IRP COA.svg
1564 – 1797 Blank.png
N.Sansonas d'Abbevillis, Lietuvos dalies žemėlapis 1665 m., Vilkmergės pavietas.png
Vilkmergės pavietas 1665 m. (Nicolas Sanson)
Valstybė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Administracinis centras Vilkmergė (dabar - Ukmergė)
1564-1793 POL województwo mińskie IRP COA.svg Vilniaus vaivadija
1793-1795 Breslaujos vaivadija
Gyventojų 144,942 (1790)
Plotas 8 970 km² (1790)

Vilkmergės pavietas (lenk. Powiat wiłkomierski, rus. Повят Вилькомирский) – administracinis Lietuvos vienetas dabartinės šalies teritorijos rytinėje dalyje, abipus Šventosios upės. Centras – Vilkmergė (dabar - Ukmergė).

Pavietas minimas nuo XV a. (iki 1564–1566 m. LDK reformų buvo aiškiau neapibrėžtas teritorinis vienetas). Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 17951797 Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai.

1797 m. pavietas pertvarkytas į Vilkmergės apskritį (ujezdą).

Administracinio vieneto sudarymasKeisti

Pagrindinis straipsnis – 1564-1566 m. LDK reforma.
 
Vilkmergės pavietas M.K.Radvilos 1613 m. išleistame žemėlapyje „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ (fragmentas)

Reformos metu didesnės vaivadijos suskirstytos į pavietus. Vilniaus vaivadijoje išskirti Ašmenos, Lydos, Vilkmergės (Ukmergės) ir Breslaujos, o iš Trakų vaivadijoje – Gardino, Kauno ir Upytės pavietai.

1565 m. gruodžio 30 d. Ldk išleido privilegiją, kuria įsteigė seimelius. Pavieto ir vaivadijų bajorai įgavo teisę dalyvauti valstybės valdyme – šalia įprastų valstybės pareigūnų veiklos įvairiais valstybės valdymo klausimais (priešseiminiai, reliaciniai, elekciniai ir kt.) buvo pradėta šaukti pavieto seimelius. Šalia įprastų reikalų seimeliai rinkdavo kandidatus į žemės teismą, kitus pavieto urėdus, taip pat atstovus į seimą, surašydavo jiems instrukcijas.

1564 metų Bielsko seime LDK didikai atsisakė teisminių privilegijų ir sutiko paklusti bendram su visais bajorais teismui, procesas baigtas 1566 m. priėmus II Lietuvos statutą.

Naująją teismų sistemą sudarė trys teismai:

Gyventojai ir administracinis suskirstymasKeisti

Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1613[1] - - -
1655[2] - - Ukmergė (Wilkomirz, Wilkmerg) - pavieto centras, Dusetos (Dustaty), Užpaliai (Wyspol), Svėdasai (Swiadosci), Vyžuonos (Wizuny), Anykščiai (Onixty, Anixen), Kavarskas (Kowarsko), Siesikai (Siesiki), ? (Wolczany), Alanta (Owantj), Deltuva (Dziwaltow), Pabaiskas (Poboysko), Balninkai (Bolniki), Vepriai (Wieprze), Šešuoliai (Siessole), Upninkai (Vpniki), Viesos (Wiessy), Širvintos (Szerwenti) - nėra miestelio simbolio, Musninkai (Mussniki), Gegužinė (Greguzin), Kernavė (Kiernow), Maišiagala (Myssogala), taip pat įvardintos upės - Šventoji (Swieta fl.), ? (Czarna fl.), Širvinta (Szerwenta fl.), Musė (Molza fl.)
1765[3] n/d 1943 dūmai Seniūnijos - Vilkmergė, Kupiškis, Pienionys, Užpaliai, Anykščiai, Balninkai, Subačius, Gitančiai, Saločiai, valdos - Akmena, Garniškiai, Okainiai, Dauliūnai, Jotkėnai, Bukančiai, Laičiai, Striubiškis, Kurkliai, Pupėnai, Čivyliai
1790 8970 144.942 34 miestai ir miesteliai

Pavieto pareigūnaiKeisti

Vilkmergės seniūnaiKeisti

Šaltiniuose fiksuoti šie asmenys, ėję atitinkamas pareigas:

Nuo Iki Asmuo Paveikslas
1398 Vigaila
Wigail arba Weżgajło
1410 Mykolas Kęsgaila
Michał Kieżgajło
 
1492 ? Jonas Davainaitis
Dowojnowicz Jan
1501 ? Semenovičius Borisas
Semenowicz Borys
1517 1522 Jurijus Davainaitis
Dowojnowicz Juri
1524 1527 Stanislovas Radvilaitis
Radziwiłowicz Stanislaw
1532 1547 Kmita Kuncevičius
Kmita Kuncewicz
1554 ? Jonas Kmita
Kmita Jan
1555 Juozapas Koscialkovskis
Kościałkowski Józef
Jonas Sanguška
Sanguszkówicz Jan
1564 Jurgis Tiškevičius
Tyszkiewicz Jerzy
 
1576 m. 1595 Povilas Pacas
Pac Pawel
 
1589 Martynas Marcelis Giedraitis
Marcin Dowmont Gedrojt
 
1604 Jonušas Kiška
Janusz Kiszka
 
1621 Mykolas Siesickis
Siesicki Michal
1623 Kazimieras Kiška
Kiszka Kazimierz
 
1622
arba
1631
1638 Mikalojus Kiška
Mikołaj Kiszka
 
1640 1648 Jonas Antanas Tiškevičius
Antoni Jan Tyszkiewicz
 
1652 1659 Samuelis Komorovskis
Komorowski Samuel
 
1674 ? Daumantas Mykolas Siesickis
Michał Dowmont Siesicki
1707 ? Jonas Daumantas Siesickis
Siesicki Jan Dowmont
1717 Jurgis Sapiega
Sapieha Jerzy
 
1717 1732 Jonas Mykolas Strutinskis
Jan Michał Strutyński
 
XVIII a. Ignotas Tyzenhauzas
Tyzenhauz Ignacy
 
1733 1766 Benediktas Tyzenhauzas
Tyzenhauz Benedykt
 
1765 1773 Jonas Eperijeni
arba Eperješas
arba Eperjesz
1771 m. Taujėnuose pastatė medinę koplyčią
Eperyeny Jan
1775 1783 Marijonas Morikonis
Morykoni Marcyan
 
1784 1786 Ignotas Morikonis
Morykoni Ignacy
 
1788 - Benediktas Morikonis
Morykoni Benedykt
 

Pavieto pakamariaiKeisti

Šaltiniuose fiksuoti šie asmenys, ėję atitinkamas pareigas:

Nuo Iki Asmuo Paveikslas
1632 Aleksandras Kavečinskis buvo pasiuntiniu per konvokaciją ir Vladislovo IV elekciją
1788 1791 Pranciškus Morikonis

MaršalkosKeisti

Vėliavininkai (karužai)Keisti

VaiskiaiKeisti

StalininkaiKeisti

Jonas Berlič Strutinskis (lenk. Jan Berlicz Strutyński) - Vilkmergės pavieto stalininkas.

GinklininkaiKeisti

VazniaiKeisti

Pavieto teismų pareigūnaiKeisti

Žemės teismasKeisti

Šaltiniai ir nuorodosKeisti

  1. M.K.Radvilos 1613 m. išleistas žemėlapis „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio
  2. Nicolas Sanson sudarytas Vilniaus ir Trakų vaivadijų žemėlapis
  3. Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 metų inventoriai (parengė Algirdas Baliulis), Vilnius: Academia, 1994. [1]