Vietai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Jue nukreipia čia. Apie vienos iš vietų tautų sukurtą karalystę skaitykite straipsnį Jue (karalystė)
Vietai arba Jue – senovinė tautų grupė, gyvenusi dab. šiaurės Vietname ir pietinėje Kinijoje. Tai buvo įvairiomis kalbomis kalbėjusios tautos, kurias visas vienijo tai, kad jos gyveno į pietus nuo tuometiniams kinams gerai žinomų žemių. Jiems buvo priešpastatomi Kinijos šiauriniai kaimynai hu.
Pavadinimai redaguoti
Dabartine kinų mandarinų kalba šis tautovardis skamba kaip jue (kin. 越, pinyin: Yuè), o kad būtų pabrėžta tautų įvairovė, dažniausiai naudotas terminas šimtas jue (kin. 百越, pinyin: Bǎiyuè). Senąja kinų kalba terminas skambėjo *wjat, iš kurio išsivystė vidurinės kinų kalbos tarimas wuat.
Iš senosios kinų kalbos tarimo išsivystė dabartinių kalbų terminai: vietnamiečių vietai (viet. Việt) ir šimtas vietų (viet. Bách Việt), kantoniečių Yuht6, ganių yet, minnan oa̍t, mindong uŏk ir pan.
Geografija ir įvairovė redaguoti
Vietų tautos buvo pasiskirsčiusios milžiniškame regione, kurį tuometiniai kinai įvardijo kaip Lingnaną, t. y. „žemės į pietus nuo kalnagūbrio“. Jis apėmė Džudziango, Mindziango bei Raudonosios upės baseinus.
| Užrašymas | Kiniškas tarimas | Kantonietiškas tarimas | Vietnamietiškas tarimas | Teritorija |
|---|---|---|---|---|
| 於越 | Yūyuè | jyu1 jyut6 | Ư Việt | Jangdzės delta |
| 揚越/扬越 | Yángyuè | joeng4 jyut6 | Dương Việt | Jangdzės vidurupis |
| 干越 | Gānyuè | gon3 jyut6 | Cán Việt | Dziangsi provincija |
| 閩越/闽越 | Mǐnyuè | man5 jyut6 | Mân Việt | Fudziano provincija |
| 夜郎 | Yèláng | je6 long4 | Dạ Lang | Vakarų Guidžou |
| 南越 | Nányuè | naam4 jyut6 | Nam Việt | Guangdongas |
| 山越 | Shānyuè | saan1 jyut6 | Sơn Việt | |
| 甌越/瓯越 | Ōuyuè | au1 jyut6 | Âu Việt | Guangsi provincija ir šiaurės Vietnamas |
| 滇越 | Diānyuè | din1 jyut6 | Điền Việt | Junanis |
| 雒越 | Luòyuè | lok6 jyut6 | Lạc Việt | Raudonosios upės delta |
Manoma, kad vietai galėjo priklausyti bent 3 skirtingoms lingvistinėms šeimoms: austroaziečių, tajų-kadajų ir hmongų-mienų.
Istorija redaguoti
Patys šiauriausi vietai, gyvenę Jangdzės upės žemupyje, gana ankstyvu laikotarpiu sukūrė aukšto lygio kultūrą ir buvo įtraukti į kinų civilizacijos orbitą. I tūkst. pr. m. e. jie turėjo savo valstybę Jue, kuri ir davė pavadinimą visiems vietams. Likusios vietų gentys, tuo tarpu, žiūrint iš kinų perspektyvos, buvo laukinės: jos neišmanė rašto, tatuiravo kūnus, juodinosi dantis. Jau I tūkst. pr. m. e. II pusėje čia susiformavo ankstyvosios valstybėlės, tarp kurių svarbiausios buvo Vanlangas, Namkuongas, Dianas, Minvietas ir kt.
III a. pr. m. e. Jue valstybė buvo inkorporuota į Kinijos imperiją. Pirmasis imperatorius surengė karo žygius į pietus, į „laukinių“ vietų žemes. Tiesa, tiesioginė kontrolė nebuvo įtvirtinta, nes atskirose srityse susiformavo nuo Kinijos nepriklausomos valstybės, neretai valdytos sinizuotų dinastijų. Svarbiausios tarp jų buvo Minvietas ir Namvietas.
Apie 111 m. pr. m. e. nepriklausomų vietų valstybių egzistencija buvo nutraukta, kuomet Kinijos imperatorius Udi nukariavo Namvietą ir Minvietą, prijungdamas juos prie imperijos. Tie vietai, kurie išlaikė savo kalbas, tapo dabartinių vietnamiečių, džuangų, šujų, dongų, gelao ir kitų tautų protėviais. Vietai, kurie perėmė kinų kalbą, tapo dabartinių kantoniečių, ganių, hokienų ir kitų etninių subgrupių protėviais.