Čenla
Čenla (kin. 真臘, pinyin: Zhēnlà) – VI–VIII a. politinis junginys, kurio teritorijos apėmė dabartinę Kambodžą, pietinį Laoso pakraštį ir pietų Vietnamą.
| Čenla | ||||
| Istorinė karalystė | ||||
| ||||
 | ||||
| Sostinė | Šrestapura, Bhavapura, Isanapura, Šambhupura | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | viduramžiai | |||
| - Įkūrimas | 550 m. | |||
| - Žlugimas | 802 m. | |||
Apie šią valstybę yra žinoma tik iš tuometinių kinų šaltinių, kuriuos papildo mitologinė medžiaga ir vietiniai įrašai stelose. Čenlos istoriją labiausiai įtvirtino tyrinėtojas George Cœdès[1], tačiau per pastaruosius dešimtmečius buvo iškelta daug klausimų dėl šios valstybės.
Pavadinimas
redaguotiVietinėje khmerų istoriografijoje Čenlos pavadinimas nėra išlikęs, o kinų šaltiniuose jis buvo užrašomas dviem rašmenimis, reiškiančiais „grynas vaškas“[2]. Tuometinis rekonstruotas kiniškas šio pavadinimo tarimas buvo Tsienliäp. Šis tarimas labai primena Kambodžos miesto Siemreabo (netoli khmerų sostinės Angkoro) pavadinimą. Tiesa, Siemreabas savo pavadinimą gavo gerokai vėliau, ir jis reiškė „nugalėti siamai“. Anot Peter Haris, originalus Čenlos pavadinimas galėjo skambėti Čam Reap ir reikšti „nugalėta Čampa“ (t. y. kaimyninė valstybė)[3].
Raida
redaguotiKinijos analai Sui dinastijos istorija pasakoja apie Čenlą, kuri buvo Funanės vasalė, ir 615 ar 616 m. siuntė pasiuntinius į Kiniją. Vėliau minima, kad jos valdovas Mahendravarmanas nukariavo Funanę. Pagal vyraujančią nuomonę ši valstybė formavosi dabartinio Laoso pietiniame pakraštyje (Čampasako provincijoje), kur yra Vat Phu vienuolynas. Netoli nuo jo yra Lingaparvata kalnas (minimas kinų kaip Lingjiabopo), ir ši vieta siejama su seniausia Čenlos sostine Šrestapura. Michael Vickery pastaraisiais dešimtmečiais iškėlė klausimą dėl vietos tikslumo. Jis teigė, kad panašius aprašymus atitinkančių vietų yra nemažai, todėl ankstyvoji Čenlos lokalizacija nėra tiksli. Vietoj to jis siūlė mintį, kad Čenla galėjo kilti Dangreko kalnuose Kambodžos šiauriniame pasienyje, kur formavosi ankstyvoji valstybės aristokratija.[4]
Vickery kelia klausimą ir dėl centralizuotos valstybės egzistavimo. Anot jo, Čenla greičiausiai nebuvo vieninga karalystė, o atskirų gentinių žemių sankaupa, kuri kinų šaltiniuose patogumo dėlei buvo įvardinama kaip tam tikra teritorija. Jo nuomone, šį faktą grindžia archeologiniai duomenys, kurie patvirtina, kad VII a. Kambodžoje labai pagausėjo stelų ir įrašų. Tai galėjo būti dėl didžiulės vietinės valdžios įvairovės.
Kaip ir jos įpėdinė Funanė, Čenla buvo induizuota valstybė, absorbavusi Indijos Palavų ir Čalukjų dinastijų kultūrą ir pasiekimus. Ji buvo patogioje padėtyje Indijos-Kinijos jūrinėje prekyboje, ir indų pirkliai čia lankydavosi dažnai. Todėl valstybė sparčiai perėmė rašto sistemą, religiją ir politikos modelius. Valdovai buvo tituluojami indišku terminu varman. Mahendravarmanas nukariavo savo pietinę kaimynę Funanę, o jo įpėdinis Isanavarmanas I perkėlė sostinę į pietus, kur įkūrė Isanapuros miestą prie Tonlesapo ežero.
Džjavarmanas (khmer. ជ័យវរ្ម័នទី១) yra žinomas kaip paskutinis suvienytos Čenlos valdovas. Jam mirus be vyriškos lyties įpėdinio, valdė jo duktė, o netrukus valstybė suskilo į dvi dalis. Kinų šaltiniuose jos įvardijamos kaip Sausumos Čenla (kin. 陸真臘, pinyin: Lùzhēnlà) ir Vandenų Čenla (kin. 水真臘, pinyin: Shuīzhēnlà). Šis skilimas yra įregistruotas Kinijos Tang dinastijos istorijoje.
Vandenų Čenla buvo įsikūrusi prie jūros, Mekongo upės deltoje. Ji galėjo klestėti dėl jūrų prekybos, tačiau kartu jai grėsmę kėlė piratai. VIII a. Šailendrų dinastija iš Javos nukariavo Vandenų Čenlą ir įjungė ją į savo imperiją. 802 m. Sausumos Čenlos valdovas Džajavarmanas II įkūrė Khmerų imperiją.
Valdovų sąrašas
redaguoti
| Seka | Karalius | Valdymas |
| 1 | Bhavavarmanas I | ~550–600 |
| 2 | Mahendravarmanas | ~600–616 |
| 3 | Isanavarmanas I | 616–635 |
| 4 | Bhavavarmanas II | 639–657 |
| 5 | Čandravarmanas? | ? |
| 6 | Džajavarmanas I | ~657–690 |
| 7 | Džajadevi | 690–713 |
| 8 | Sambhuvarmanas | 713–716 |
| 9 | Puškarakša | 716–730 |
| 10 | Sambhuvarmanas | ~730–760 |
| 11 | Radžendravarmanas I | ~760–780 |
| 12 | Mahipativarmanas | ~780–788 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ George Cœdès, „Études Cambodgiennes XXXVI: Quelques précisions sur la fin de Fou-nan“, Bulletin de l'École Française d’Extrême Orient XLIII (1943), pp. 1–8.
- ↑ Corfield, Justin (13 October 2009). The History of Cambodia By Justin Corfield. ISBN 9780313357237. Nuoroda tikrinta 10 December 2015.
- ↑ Zhou Daguan (2007). A Record of Cambodia. translated by Peter Harris. University of Washington Press. ISBN 978-9749511244.
- ↑ ""What and Where was Chenla? „ – there is really no need to look for Chenla beyond the borders of what is present-day Cambodia. All that is required is that it be inland from Funan“ (PDF). Michael Vickery publications. Nuoroda tikrinta 14 July 2015.