Vandalinas Šukevičius

Vandalinas Šukevičius
Vandalinas Šukevičius 1911 m.
Gimė 1852 m. gruodžio 10 d.
Nočia, Kaniavos valsčius, Lydos apskritis, Vilniaus gubernija, Rusijos imperija (dab. Baltarusija)
Mirė 1919 m. gruodžio 1 d. (66 metai)
Nočia, Lydos apskritis
Palaidotas (-a) Nočios kapinės
Pilietybė Rusijos imperija
Sutuoktinis (-ė) Bronislava, Julija Kaminska
Veikla archeologas, etnografas

Vandalinas Šukevičius (lenk. Wandalin Szukiewicz, bltr. Вандалін Шукевіч, g. 1852 m. gruodžio 10 d. – 1919 m. gruodžio 1 d.) – lenkų-baltarusių archeologas, etnografas.

Gimė dvarininkų šeimoje Nočioje. Tėvas – advokatas. Privačiai mokėsi Vilniuje ir Varšuvoje.[1] Nuo 1883 m. ėmėsi tyrinėti archeologinius paminklus dabartinėje pietryčių Lietuvoje ir šiaurės vakarų Baltarusijoje. 1899–1907 m. suorganizavo nelegalų senienų ir kraštotyros mėgėjų būrelį, jam vadovavo. Nuo 1901 m. Lenkijos mokslų ir menų akademijos narys korespondentas, nuo 1914 m. – Lenkijos kraštotyros draugijos garbės narys.[1]

Vandalinas Šukevičius atrado daugiau nei 130 akmens amžiaus stovyklaviečių, ištyrinėjo beveik 400 pilkapių ir pilkapynų[2] (tarp jų Pabarės, Pamusių, Versekėlės, Vilkonių pilkapynus, Čepelūnų piliakalnį), taip pat tyrinėjo Trakų, Lydos, Rodūnios pilis.[3] Archeologiniams radiniams tirti pirmasis panaudojo metalo analizę. Rinko titnaginius dirbinius, dalį savo kolekcijos perdavė Vilniaus mokslo bičiulių muziejui. Rūpinosi paminklų apsauga, daugiausia Trakų pilies griuvėsiais. Taip pat užrašinėjo tautosaką (legendas, padavimus, sakmes, apeigas, liaudies mediciną), surinktą medžiagą skelbė leidiniuose. Vandalino Šukevičiaus surinkti artefaktai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Ermitaže, kituose Rusijos ir Lenkijos muziejuose.[1]

Bibliografija

redaguoti
  • Vilniaus gubernijos puošnūs kryžiai (Krzyże zdobne w gubernii wileńskiej, 1903 m.)

Šaltiniai

redaguoti