Valstybės tarnyba

Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, visuma.

Valstybės tarnyba susijusi su valstybės tarnautojo viešojo administravimo veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu.

Valstybės tarnyba Lietuvoje redaguoti

Valstybės tarnybą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai (statutai, Etikos kodeksas ir kt.).[1] Lietuva, ruošdamasi narystei ES, 2004 m. priėmė Valstybės tarnybos įstatymą ir 2009 m. buvo pripažinta lydere tarp Vidurio Rytų Europos šalių, kaip geriausių valstybės tarnybos tobulinimo rezultatų pasiekusi šalis,kurios valstybės tarnyba atitiko Europos viešojo administravimo principus.[2] Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti yra įsteigtas Valstybės tarnybos departamentas. Lietuvos Respublikoje valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus ir karjeros principais.

Kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų. Valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų.

Valstybės tarnyba kitose šalyse redaguoti

Europoje yra šalių (pvz., Prancūzija, Ispanija), kurių valstybės tarnyba apima visus viešajame sektoriuje dirbančius tarnautojus. Kitos šalys (pvz., Danija, Vokietija, Italija) valstybės tarnybai priskiria tik dalį universitetų dėstytojų ir mokytojų.[3]

Šalių praktika labai įvairi ir dirbantieji viešajame sektoriuje skirtingose šalyse gali turėti skirtingą statusą.

Išnašos redaguoti

  1. Valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai Archyvuota kopija 2008-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  2. Statneckytė, S., Dvorak, J. (2019). Lietuvos valstybės tarnybos reforma 2004-2018 m. – Europeizacijos aspektas. Region Formation and Development Studies, No. 1 (27), p. 70-78
  3. Straipsnis apie valstybės tarnybą Archyvuota kopija 2008-02-06 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti