Vakarų Kazachstano sritis
Vakarų Kazachstano sritis (kaz. Батыс Қазақстан облысы) – sritis šiaurės vakarų Kazachstane. Iš šiaurės ir vakarų ribojasi su Rusija, iš pietų – su Atyrau sritimi, ir rytų – su Aktiobės sritimi. Administracinis centras – Oralas.
Vakarų Kazachstano sritis kaz. Батыс Қазақстан облысы | |
---|---|
![]() | |
Valstybė | ![]() |
Administracinis centras | Oralas |
Rajonų skaičius | 12 |
Gyventojų | 617 100 |
Plotas | 151 300 km² |
Tankumas | 4,08 žm./km² |
Vakarų Kazachstano sritis tarybiniais metais vadinta Uralsko sritimi.
Geografija Keisti
Sritis yra Pakaspijo žemumos šiaurinėje dalyje: būdingos lygumos su dideliais smėlynų masyvais ir įdubomis. Šiose neretai telkšo druskingi ežerai ar druskos lygumos. Šiaurinėje dalyje siekia Bendrojo Syrto pakraštį. Jame yra aukščiausia srities vieta – Ičkos kalva (259 m). Rytuose – Pauralės plynaukštės pakraštys.
Klimatas ryškiai žemyninis, su karšta ir sausa vasara, bei šalta ir nesnieginga žiema. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra 24-26 °C, sausio mėnesio – nuo -11 iki -14 °C. Metinis kritulių kiekis nuo 300 mm šiaurėje iki 180 mm pietuose. Būdingi stiprūs vėjai: žiemą – buranai, vasarą – sausvėjai.
Upės priklauso nenuotakiam Kaspijos jūros baseinui. Pagrindinė upė – Uralas, su intakais Ileku, Utva, Kušumu. Vakaruose į nenuotakų Kamyšo-Samaros duburį teka Didysis Uzenis ir Mažasis Uzenis. Dauguma upių nevandeningos, didžiąją metų dalį sausos, susiskaidžiusios į ežerėlius ir tvenkinius. Srityje daug nenuotakių, druskingų ežerų: Šalkaras, Aralsoras, gėli ežerai yra Kamyšo-Samaros, Itmurynkolio, Rybnyj Sakrylo.
Vakarų Kazachstano šiaurėje būdingos stepės, kurios pietuose pereina į pusdykumes. Upių slėniuose būdingos lankos, Syrte ir prie Uralo upės išlikę nedidelių miškelių (beržai, topoliai, ąžuolai, guobos). Pietvakariuose yra pušų, baltųjų akacijų giraičių.
Gyventojai Keisti
Apie pusę srities gyventojų sudaro kazachai, 38 % – rusai, 6 % – ukrainiečiai, 2 % – totoriai. Sritis gyvenama retai (4,1 žm./km²), ypač pietuose; tankiau gyvenamas Uralo slėnis, šiauriniai rajonai (5-7 žm./km²)[1].
Svarbiausios gyvenvietės: