Vadis

(Nukreipta iš puslapio Vadi)

Vadis (arab. وادي = wādī; vadi) – sausa laikinos upės vaga, kuri užsipildo vandeniu tik po smarkaus lietaus. Arabų kalboje šis žodis taip pat reiškia ir tiesiog upės slėnį.

Vadis Negevo dykumoje (Izraelis)

Kiti pavadinimai

redaguoti
 
Gardajos miesto Alžyras vaizdas, dešinėje matyti sausas vadis. Dažnai prie vadžių yra gyvenvietės, nes vadžių vietose sezoninių kritulių metu kaupiasi požeminis vanduo.
 
Holoceninės vadžio nuosėdos Mirties slėnyje (Kalifornija).

Šiaurės Afrikoje vadžius vadina oued (iš prancūzų kalbos). Pietų Afrikos vakarinėje dalyje juos vadina rivier (afr. rivier 'upė'). Hausų kalbos žodžiu kouri vad-ius vadina Vakarų Afrikos vietose, kur naudojama ši kalba, ar gretimose srityse. Vadį reiškia ir hebr.nahal; נחל‏‎ bei hind. nala.

Žodis wādī labai paplitęs arabų toponimuose.

Hidrologija

redaguoti

Vadis skiriasi nuo kanjonų ar kitokių tarpeklių vandens režimu. Vadžius suformuoja tekantis vanduo, tačiau nuo paprastų upių slėnių skiriasi tuo, kad vadyje paviršinis vanduo būna tik tam tikru metu, po lietaus. Vadžiai susidaro kaip dykumose laikinai tekančių srautų vagos, jie būna sausi visus metus, išskyrus trumpa laikotarpį po lietaus.
Dykumoms būdingi staigūs, bet reti lietūs, kurie dažnai sukelia poplūdžius. Metų laiku, kai galimos tokios lūtys, vadžių kirtimas yra rizikingas, nes gali užklupti nelauktai vadžiu pasruvęs poplūdis. Šiaurės Amerikoje dėl tokių staigių poplūdžių vadžiuose kasmet žūsta po kelis žmones. Taip būna ir Artimųjų Rytų šalyse.

Dažnai prie vadžių būna gyvenvietės, kadangi po vadžiu, grunte, neretai galima rasti požeminio vandens. Dykumų klajokliai naudojasi po lietų vadžiuose išaugančia augalija, net ir tokiuose regionuose kaip Sachara. Dėl vadžių ryšio su vandeniu ir kartu žmonių gyvenimu XX a. paskutinį dešimtmetį susiformavo sritis, vadinama vadžių hidrologija.[1]

Nuosėdos vadžiuose

redaguoti

Nuosėdų sluoksniai vadžiuose formuojasi greitai, nes vadžiais tekančios vandens greitis sparčiai sumažėja, o vanduo susigeria į poringas nuosėdas. Dėl šių priežasčių vadžių nuosėdos yra prastai surūšiuoti žvyras ir smėlis. Šias nuosėdas paprastai dar perklosto eoliniai procesai.[2]

Per ilgą laiką dėl nugulančių vadžių nuosėdų vadžiai gali virsti „atvirkštiniais vadžiais“: Dėl gruntinių vandenų gerai auga augalai, nuosėdos užpildo vadžio „griovį“ net su kaupu. Taip vadis iš „griovio“ tampa iškilu „pylimu“ dykumoje.

Nuorodos

redaguoti
  1. Review of Wheater, Howard ; Al Weshah, Radwan, Hydrology of Wadi systems -IHP Regional Network on Wadi Hydrology in the Arab Region Archyvuota kopija 2009-07-24 iš Wayback Machine projekto., UNESCO- Technical documents in hydrology vol 55, SC.2002/WS/33,(2002).
  2. Mohamed Achitea and Sylvain Ouillonb, Suspended sediment transport in a semiarid watershed, Wadi Abd, Algeria (1973–1995) Archyvuota kopija 2009-04-03 iš Wayback Machine projekto. Journal of Hydrology Volume 343, Issues 3-4, 20 September 2007, pp. 187–202.