Tudhalijas I
| Tudhalijas I | |
|---|---|
| Hetitų karalius | |
| Hetitai | |
| Visas vardas | Tudhalijas I |
| Sutuoktinis (-ė) | Nikal-Mati |
| Hetitų karalius | |
| Valdė | ~ 1450 – 1420 m. pr. m. e. |
| Pirmtakas | Muvatalis I |
| Įpėdinis | Arnuvandas I |
Tudhalijas I (kituose šaltiniuose vadinamas Tudhalijas II arba Tudhalijas I/II) – hetitų karalius, valdė nuo 1450 – 1420 m. pr. m. e.[1].
Hetitų karalių Tudhalijų eiliškumas yra problematiškas. Šiame hetitų valdymo laikotarpyje šiuo vardu egzistuoja daug įrašų ir gali būti, kad kai kurie iš jų nebuvo karaliais.
Mokslininkai nesutaria dėl hetitų Naujosios karalystės eros pradžios. Vieni pradžią lygina su Tudhalijumi I, kiti su Supiluliumu I[2].
Tudhalijas tikriausiai buvo Huzijaus II anūkas. Į valdžią atėjo nuvertęs Muvatalį I. Jis hetitams sugrąžino Mažosios Azijos pietvakariuose esančią Assuvą, į kurios konfederaciją įėjo: Arcavą, Lukką ir Mysiją. Palaikė draugiškus santykius su Vilusija (gr. Ílion Troja).
Šiaurėje kariavo su kaškų gentinis, o pietryčiuose užėmė Kicuvatą ir iš Egipto kontrolės perėmė miestus–valstybes: Alalahą 36°14′16″š. pl. 36°23′05″r. ilg. / 36.237677°š. pl. 36.384838°r. ilg. ir Jamchado karalystės sostinę Halabą. Kada Jamchado karalius pradėjo derybas su Mitanija, Tudhalijas puolė Siriją ir užėmė šiaurės Siriją.
Taip pat skaitykite
redaguotiŠaltiniai
redaguoti| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
Tudhalijas I Hetitų Naujoji karalystė Gimė: nežinoma
| ||
| Anksčiau valdė Muvatalis I |
Hetitų karalius ~ 1450 – 1420 m. pr. m. e. |
Vėliau valdė Arnuvandas I |