Vinco ir Onos Tercijonų namas

Vinco ir Onos Tercijonų namas
Pastato pagrindinis fasadas
Vinco ir Onos Tercijonų namas 54°54′03″š. pl. 23°54′35″r. ilg.
Vieta	Kaunas, V. Putvinskio g. 72
Statusas	gyvenamasis namas
Architektas	Bronius Elsbergas
Statybų pabaiga	1936 m.
Paskirtis	gyvenamasis namas
Stilius	modernizmo architektūra
Aukštų sk.	trys aukštai, su pusrūsiu
Kultūros vertybių registras
Statusas	valstybės saugomas
Reikšmingumo lygmuo	regioninis
Įregistravimo metai	2012 m.
Kodas	34861

Vinco ir Onos Tercijonų namas – daugiabutis gyvenamasis namas, stovintis Kaune, V. Putvinskio g. 72 (gatvės šiauriniame gale). Namas pastatytas 1936 m., jo pirmieji savininkai buvo vaikų gydytojas Vincas Tercijonas ir pedagogė, visuomenės veikėja Ona Putvinskaitė-Tercijonienė. Kaip regioninės reikšmės architektūros paminklas, 2012 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. 2015 m. pažymėtas Europos paveldo ženklu. Kaip vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, 2023 m. kartu su kitais pastatais Tercijonų namas įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

Šiaurinė V. Putvinskio gatvės išklotinė su kvartalo namais Nr. 52-72 susiformavo 1928-1937 m. Ištisinis gatvės užstatymas atspindi tarpukariui būdingas stilistines tendencijas - nuo istorizmo iki funkcionalistinio modernizmo. Čia statomiems namams buvo taikomi miesto centre galiojantys reikalavimai (mūras, nepertraukiamo užstatymo linija, čerpių stogai), kreiptas dėmesys į fasadų estetiką ir darną. Šioje gatvės dalyje žemės valdą 1933 m. įsigijo V. Tercijonas. Jis vertėsi privačia medicinos praktika, kuriai buvo pritaikytas ir nuosavas gyvenamasis namas Putvinskio gatvėje. Jo žmona – Ona Putvinskaitė-Tercijonienė, Vlado Putvinskio ir Emilijos Gruzdytės–Putvinskienės vyriausioji dukra. Ji įstojo į tėvo įkurtą Lietuvos šaulių sąjungą, buvo nacionalinio šaulių moterų komiteto narė. Antrojo pasaulinio karo sumaištyje abu Tercijonai pasitraukė į Vakarus.

Leidimas statyti trijų aukštų su pastoge mūrinį namą Tercijonų sklype išduotas 1936 m. Namą suprojektavo jaunosios kartos architektas Bronius Elsbergas. Gyvenamasis pastatas nuo gatvės atrodė kaip modernus miestietiškas kotedžas, tačiau iš kiemo jis labiau panėšėjo į mūrinį sodybinį namą, prigludusį prie Žaliakalnio šlaito.

1943 m. buvo leista nugriauti balkono kolonas ir balkoną. 1984 m. pagal architekto Gedimino Koriznos projektą sutvarkyta aplinka, rekonstruoti ūkiniai statiniai, pakeista dalis vidaus įrangos.

Architektūra

Pastatas funkcionalizmo stilistikos. Jis asimetrinės kompozicijos, stačiakampio plano, trijų aukštų su pusrūsiu, šlaitiniu mansardiniu stogu, dengtu keramikinėmis čerpėmis. Įstatyti trikampiai švieslangiai. Į gatvę nukreiptame pietiniame fasade išsiskiria erkeris ir balkonai su užapvalintais kampais. Kitos detalės – cokolinis, tarpaukščių ir vainikuojantis karnizai, lygus stogelis virš įėjimo durų, iš tinko suformuotos charakteringos grotelės, horizontalios tinko įrėžos. Pirmame ir antrame aukštuose buvo po du panašiai suplanuotus butus.

Pastate įrengtos gelžbetonio perdangos. Išlikę autentiški teraco vidaus laiptai su grindjuostėmis ir turėklais, laiptinės radiatoriai. Dauguma langų pakeisti naujais. Medinės įstiklintos pietų fasado lauko durys su furnitūra – atpažįstamas B. Elsbergo braižas namų įėjimuose panaudoti apvalų, iliuminatorių primenantį langelį bei suporintas medžio juosteles. Jos taip pat atsikartoja laiptinės lango skaidyme.