Teodolitas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Teodolitas – kampų matavimo prietaisas. Juo vietovėje matuojami arba atidedami horizontalieji ir vertikalieji kampai, bei tolimačiu pagal matuoklę nustatomi atstumai.

1958 m. SSRS pagamintas teodolitas

Istorija

Pirmą kartą prietaisas teodolitas paminėtas 1571 m. Leonard Digges knygoje “Pantometria”. Knygoje aprašomas prietaisas turėjo padalomis sudalintą horizontalų skritulį, pritvirtintą ant vertikalaus strypo kartu su vertikaliu sugraduotu pusskrituliu. Kampai buvo atskaitomi panaudojant du pritvirtintus taikiklius, kuriais buvo nutaikoma į matuojamą objektą ir atskaitant atskaitą ties padala, prie kurios atsiduria taikiklis.

1782 m. Jesse Ramsden sukūrė teodolitą, kurį pavadino didžiuoju teodolitu (Great Theodolite), kurio horizontalusis skritulys buvo 0,91 m. skersmens, o svoris – 90 kg. Prietaisas turėjo 6 mikrometrus, kuriais naudojantis atskaitymo tikslumas padidėjo iki 1”.

Konstrukcija ir veikimo principas

Pagrindinės teodolito dalys tai vertikalusis ir horizontalusis skrituliai su limbais, kuriuose gaunama matuojamojo kampo projekcija ir atskaičiuojamos jį sudarančios kryptys.

Šaltiniai

• Lauryna Šiaudinytė, Baigiamasis magistro darbas „TACHEOMETRO KAMPŲ MATAVIMO SISTEMŲ TYRIMAS“, Vilnius, 2010