Teminko skujuotis
| Smutsia temminckii |
|---|
.jpg) Temino skujuotis (Smutsia temminckii) |
| Apsaugos būklė |
 Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Smutsia temminckii Smuts, 1832 |
| Sinonimai |
|
 Teminko skujuočių savaiminio paplitimo arealas Afrikoje |
Teminko skujuotis (Smutsia temminckii) – skujuotinių (Pholidota) būrio, skujuočių (Manidae) šeimos, afrikinių žeminių skujuočių (Smutsia) genties žinduolių rūšis.
Geografija Keisti
Paplitęs į pietus nuo Sacharos, ypač Rytų ir Pietryčių Afrikoje.
Gyvena vidutiniškai ar tankiai apaugusiose krūmynais savanose, kur per metus vidutiniškai iškrenta 250–1400 mm lietaus. Taip pat aptinkami pievų salpose, uolėtose, akmeningose nuokalnėse, sausose, smėlingose aukštumose iki 1700 m aukštyje, bet vengia atvirų miškų arba dykumų. Laikosi ir gyvulių fermose, kur jiems negresia pavojus, bet visiškai neaptinkami augalininkystės ūkiuose[2].
Biologija Keisti
Kaip ir visų skujuočių, kūną dengia vienas ant kito užeinantys keratininiai dideli žvynai. Kūnas 30–67 cm, uodega 37–59 cm ilgio. Šiaurės vakarų Zimbabvės populiacijos bendras kūno ilgis įskaičiuojant uodegą – 59-140 cm. Svoris – 3-17 kg, retais atvejai svoris siekia ir virš 20 kg.
Nėštumas trunka 120 dienų. Gimdo 2 jauniklius.
Įprasta mirmekofagija, tai yra, ši rūšis išimtinai minta tik skruzdėlėmis ir termitais.
Pavojus Keisti
Kaip ir visų skujuočių, jų mėsa yra valgoma, o jų keratininiai žvynai ir kitos kūno dalys naudojami liaudies medicinoje. Vietiniai gyventojai įsitikinę, kad degindami jų žvynus atbaido liūtus. Jų žvynai nelegaliai eksportuojami į Kiniją.
Šaltiniai Keisti
- ↑ „IUCN Red List - Smutsia gigantea“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2019-05-01.
- ↑ researchgate.net / Smutsia temminckii, Temminck’s Ground Pangolin, January 2014
Nuorodos Keisti
- youtube.com / Teminko skujuotis, 2017-01-17
Galerija Keisti
-
Teminko skujuotis
-
Teminko skujuotis gynybos pozoje
-
Teminko skujuočio keratininiai žvynai
-
-
Teminko skujuočio kaukolė
