Teisės aiškinimas

Teisės aiškinimas, teisės interpretavimas (juridinis interpretavimas) – teisės normos prasmės nustatymas, ištyrimas; teisinių dalykų, teisinių reiškinių prasmės pateikimas.

Norint taikyti abstrakčias teisės normas, pirma būtina jas konkretizuoti, nustatyti jų turinį. Normomis yra abstrahuojamos elgesio taisyklės, konkretūs gyvenimo atvejai, naudojant atitinkamas sąvokas, apimančias įvairius terminus. Kiekvienąkart taikant teisę, ji yra interpretuojama. Teisės aiškinimo subjektai – įvairūs, tai nebūtinai teisės taikytojai (pvz., teismas), teisinių santykių dalyviai (pvz., sandorio šalys), teisėtyrininkai, bet ir kiti asmenys. Teisės aiškinimo privalomumas priklauso nuo subjekto teisinio statuso, kompetencijos ir teisinių žinių, teisinių galių. Preziumuojama, kad teisę gali aiškinti teisėkūros subjektas – asmuo, priėmęs ar kitaip sankcionavęs teisės normą (įstatymų leidėjas). Kiti autoritetingi teisės aiškinimo subjektai – aukščiausiųjų instancijų teismai, teisės mokslininkai, tačiau net ir jų interpretacijos nebūtinai turi privalomą teisinę galią, įvairiose teisinėse sistemose tų pačių subjektų teisės aiškinimo privalomumo laipsnis skiriasi.

Literatūra

• Valentinas Mikelėnas. Teisės aiškinimas: teorinės ir praktinės problemos (3). Justitia 1997 m. Nr. 3
• Valentinas Mikelėnas. Aukščiausiojo Teismo vaidmuo užtikrinant vienodą teisės aiškinimą. Teisė. Mokslo darbai. Nr. 44.
• Remigijus Šimašius. Teisės aiškinimas ir jo privalomumas. Teisė Archyvuota kopija 2008-10-10 iš Wayback Machine projekto. (Doc)