Tautvilis Uža
| Tautvilis Uža | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1946 m. kovo 15 d. Laičiai, Anykščių raj. |
| Tėvas | Petras Uža |
| Motina | Emilija Baronaitė-Užienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Stasė Budrevičiūtė-Užienė |
| Vaikai | Aušra Užaitė-Railienė |
| Veikla | kraštotyrininkas, fotografas |
| Sritis | kraštotyra |
Tautvilis Uža (g. 1946 m. kovo 15 d. Laičiuose, Anykščių raj.) – kraštotyrininkas, fotografas, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos narys, visuomenininkas.
Biografija redaguoti
1957-1961 m. mokėsi Viešintų vidurinėje mokykloje, 1961-1966 m. mokėsi ir baigė Panevėžio hidromelioracijos technikumą, neakivaizdžiai studijavo inžineriją Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Dirbo baro mechaniku, inžinieriumi–mechaniku ir kitose pareigose Alytaus melioracijos valdyboje, Panevėžio mechanizuotoje kolonoje, AB „Panevėžio keliai“, kol išėjo į pensiją.
Nuo 1970 m., kai atliko privalomąją tarnybą tarybinėje armijoje, gyvena, dirba ir kuria Panevėžyje. Lietuvos Atgimimo laikotarpiu T. Uža buvo aktyvus Sąjūdžio veiklos, Baltijos kelio (1989 m.) Panevėžyje dalyvis ir organizatorius. Be kraštotyros, laisvalaikį skiria bitininkystei, genealogijai, kaimų sunaikintų kryžių atstatymo darbams, yra Viešintų bendruomenės narys.[1]
Kūryba redaguoti
T. Uža yra aktyvus Lietuvos kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus narys: kaupia, užrašo visus – ne tik praeities, bet ir šiandienos įvykius, renka medžiagą apie iškilius kraštiečius, fotografuoja kultūros, istorijos ir tautodailės paminklus bei jų kūrėjus, įamžina surinktą informaciją ateities kartoms išleisdamas kraštotyros knygas. Nuo jaunų dienų fotografavo, fiksavo įvairių švenčių akimirkas, gamtos vaizdus, buvo ekskursijų fotometraštininkas, rengė straipsnius spaudoje. Jo straipsniai, nuotraukos spausdintos periodiniuose ir kraštotyros leidiniuose („Valstiečių laikraštis“, „Panevėžio tiesa“ ir kt.). 2008 m. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejui parengė ir išleido albumą „Viešintiškių pražydinta žemė“. Albume pristatyta apie šimtą gražiausiai tvarkomų Viešintų seniūnijos gyventojų bei kitur Lietuvoje gyvenančių kraštiečių sodybų. 2010 m. išleistame prisiminimų rinkinyje „Iš širdies – viešintiškiai“ sudėti nueinantys užmarštin kraštiečių žmonių pasakojimai apie praeitį, tradicijas, šventes, amatus, kolūkinio ir dabarties kaimo buitį, aprašytos esamų ir buvusių įmonių ir objektų (bažnyčios, mokyklų, malūnų, kolūkių) istorijos.[2]
Bibliografija redaguoti
- „Viešintiškių pražydinta žemė“. Panevėžys, Panevėžio sp., 2008. ISBN 978-9955-694-53-3
- „Viešintiškių pamėgtos dainos“ (sud. Algimantas Bekenis). Vilnius, A. Bekenis, 2009
- „Iš širdies – viešintiškiai“. Vilnius, Spauda, 2010. ISBN 978-9955-694-93-9
- „Talentingieji viešintiškiai“. Vilnius, Spauda, 2012. ISBN 978-609-8072-07-5