Tarmių tęstinumas

Tarmių tęstinumas, arba tarmių kontinuumas (lot. continuum 'besitęsiantis'), tarmių grupių tąsa – kalbotyros terminas, vartojamas įvardinti visumai tarmių, tam tikroje teritorijoje sudarančių nenutrūkstamą, minimaliais skirtumais pasižyminčią tarmių tąsą, seką.^[1] Tokiu būdu dvi gretimos dviejų kalbų tarmės tarpusavyje gali būti artimesnės, nei sunormintos bendrinės kalbos.^[2] Tarmių tęstinumo klausimas svarbus lyginamojoje kalbotyroje.

Gretimų tarmių atstovai susišneka, tačiau skirtumai kaupiasi tarmėms tolstant, todėl toli viena nuo kitos esančios tarmės gali būti tarpusavyje nesuprantamos.^[3] Tarmių tęstinumas yra tipiškas reiškinys viso pasaulio plačiai pasklidusiose kalbose ir kalbų šeimose, nors neseniai jos dar nebuvo labai išplitusios. Kai kurie žinomi pavyzdžiai – indoarijų kalbos didelėje Indijos dalyje, arabų kalba Šiaurės Afrikoje ir Pietvakarių Azijoje, tiurkų kalbos, kinų kalba ir jos dialektai, taip pat dalis romanų, germanų ir slavų kalbų grupių Europoje.

Tarmių tęstinumas paprastai pasitaiko sėsliose žemdirbių visuomenėse, nes naujovės bangomis plinta iš įvairių savo kilmės vietų. Esant tokiai padėčiai, hierarchinė tarmių klasifikacija – nepraktiška, todėl tarmėtyrininkai tarmių tąsos žemėlapiuose atspindi įvairių kalbinių ypatybių įvairovę, brėždami izoglosomis vadinamas linijas tarp tam tikromis ypatybėmis besiskiriančių sričių.^[4]

Viena iš tarmių tąsos atmainų gali būti sunorminta ir paversta bendrine kalba, o tada tarmių tąsos dalyje, pavyzdžiui, kuriame nors politiniame darinyje ar regione, tapti autoritetu. Nuo XX a. pradžios didėjantis tautinių valstybių ir jų bendrinių kalbų įsivyravimas nuolat naikina tarmių tęstinumą sudarančius nesunorminus dialektus, todėl tarmių ribos tampa vis staigesnės ir griežtesnės.

Išnašos

↑ Ugnius Antanavičius (2019-07-28). „Habilituotas filologijos mokslų daktaras: „Jei panevėžiškiai paskelbs, kad jų tarmė yra kalba – aš džiaugsiuosi““. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.
↑ „Vakarų germanų istorija ir jų kalbų raida. Anglų kalba“. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.
↑ Crystal, David (2006). A Dictionary of Linguistics and Phonetics (6th leid.). Blackwell. p. 144. ISBN 978-1-405-15296-9.
↑ Chambers, J.K.; Trudgill, Peter (1998). Dialectology (2nd leid.). Cambridge University Press. pp. 13–19, 89–91. ISBN 978-0-521-59646-6.

[1] Ugnius Antanavičius (2019-07-28). „Habilituotas filologijos mokslų daktaras: „Jei panevėžiškiai paskelbs, kad jų tarmė yra kalba – aš džiaugsiuosi““. 15min.lt. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.

[2] „Vakarų germanų istorija ir jų kalbų raida. Anglų kalba“. Nuoroda tikrinta 2022-02-03.

[3] Crystal, David (2006). A Dictionary of Linguistics and Phonetics (6th leid.). Blackwell. p. 144. ISBN 978-1-405-15296-9.

[4] Chambers, J.K.; Trudgill, Peter (1998). Dialectology (2nd leid.). Cambridge University Press. pp. 13–19, 89–91. ISBN 978-0-521-59646-6.

[1]

[2]

[3]

[4]