Susman Brothers

Susman Brothers (liet. Broliai Suzmanai) – buvo viena įtakingiausių XX a. Pietų Afrikos kolonijinių šalių verslo organizacijų, kurią įkūrė Rietave gimę ir vėliau emigravę žydų kilmės broliai – Elie Susman ir Harry Susman. Organizacija plėtojo gyvulininkystės, agrikultūros, transporto, drabužių parduotuvių verslus nuo dabartinės Pietų Afrikos Respublikos iki Kongo Demokratinės Respublikos, tačiau visų verslų centras buvo dabartinėje Zambijoje.

„Woolworths“ maisto prekių parduotuvė Johanesburge

Brolių Suzmanų finansuotas bokštas

Istorija

Broliai Elie Susman (g. 1880) ir Harry Susman (g. 1876) emigravo iš Rietavo į Pietų Afriką XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje ir apsigyveno Frensistauno mieste. Atvykę į Pietų Afriką pradėjo verstis prekyba. 1901 metai laikomi brolių verslo pradžia, kai šie kirtę Zambezės upę pradėjo supirkinėti galvijus iš Barotselando karaliaus Levanikos. 1907 m. brolių verslo organizacija buvo pervadinta iš „E. Susman“ į „Susman Brothers“.

Plėsdami savo verslą tarp 1916–1918 m. pradėjo verstis vario kasyba Nkanos mieste, kuri ilgainiui tapo pelningiausia vario kasykla visame pasaulyje. Už gaunamas pajamas broliai pradėjo supirkinėti žemes aplink tiesiamus geležinkelius ir jose užsiimti gyvulininkyste ir auginti tabaką, tačiau 1928 m. nukritus tabako kainoms pardavė dalį žemių ir pradėjo verstis viešbučių ir maitinimo įstaigų verslu įvairiuose pramoniniuose miestuose, o labiausiai Livingstone ir Kitvėje.

1927 m. pagrindinis brolių ūkis sudarė 14 000 arų (57 km²), ūkyje gyveno 400 žmonių, įskaitant 150 darbuotojų. Ūkyje ne tik augino gyvulius, bet ir augino kukurūzus ir kviečius. XX a. trečiajame dešimtmetyje broliai vertėsi nekilnojamojo turto verslu, supirkinėjo ir pardavinėjo žemę Lusakos apskrityje. 1928 m. rugsėjį broliai įsigijo viešbutį Bvanos Mkubvos variakasių gyvenvietėje ir mėsinę bei kepyklą Ndolos mieste. Įsigiję šį turtą broliai pradėjo bendradarbiauti su Latvijos žydu, vario kasyklų savininku – Isidore Kollerberg. Sudarę partnerystę verslininkai pradėjo plėsti viešbučių, kepyklų ir mėsinių tinklą daugelyje variakasių gyvenviečių.

Apie 1930 m. brolių valdomuose ūkiuose vidutiniškai buvo laikoma apie 3000 galvijų. Broliai sutarė, kad nors vienas iš jų turi būtinai visada būti ir rūpintis svarbiausiu kepyklų ir mėsinių verslu Livingstono mieste. XX a. trečiajame dešimtmetyje prie brolių verslo prisijungė jų sesers Dora Gersh sūnūs Maurice Gersh (1906–1992) ir Harry Gersh, kurie aktyviai prisidėjo prie brolių verslo stengdamiesi sumažinti pasaulinės krizės padarinius ir plėsti esamus ir naujus verslus. Maurice Gersh buvo vienas iš pagrindinių žmonių, kuris įtikino vietinę valdžią įkurti naują Kitvės variakasių gyvenvietę.

Pasibaigus pasaulinei krizei, 1934 m. gruodžio mėnesį E. Susman kartu su verslo partneriu Max Sonnerberg iš Bečuanalando įkūrė drabužių parduotuvių tinklą „Woolworths“, kurio pirmoji parduotuvė buvo atidaryta Keiptaune. E. Susman vadovavo parduotuvių tinklui Transvalyje. Broliai į šį verslą iš pradžių investavo $25 000 dolerių, o per kitus dvejus metus dar $50 000 dolerių. Nors Harry Susman ir nedalyvavo naujame versle, bet dalindavosi su broliu pelną per pusę iki 1941 m., kai atsisakė savo dalies. Apie 1940 m. broliai siekdami labiau išplėsti savo verslą Šiaurės Rodezijoje pradėjo bendradarbiauti su Latvijos žydu Harry Wulfsohn. 1946 m. bendra įmonė buvo pavadinta „Susman Brothers and Wulfsohn Limited“, kurios pusė akcijų priklausė broliams Suzmanams. 1945 m. Harry Susman pasitraukė iš aktyvaus verslo ir toliau leido savo senatvę viloje netoli Hararės, Pietų Rodezijoje, tačiau iki pat savo mirties, 1952 m. sausį, dažnai lankydavosi Šiaurės Rodezijoje. Prieš pat Harry mirtį broliai finansavo Livingstono muziejaus laikrodžio bokšto statybas.

1957 m. mirus E. Susman, jo visus verslus perėmė sūnus David Susman, kuris vedė Anne Laski – „Marks & Spencer“ įkūrėjo Lordo Markso dukterėčią ir ilgainiui tapo vienu iš „M&S“ valdybos narių.

Nuorodos

• The First Mayor Of Kitwe – 1954 (ang.);
• Susmanų geneologija (ang.).

Literatūra

• Kaplan, Mendel; Robertson, Marian (1 December 1986). Jewish roots in the South African economy. C. Struik. p. 344. ISBN 978-0-86977-320-8.
• Susman, David (1 January 2004). An African shopkeeper: memoirs of David Susman. Fernwood Press. ISBN 978-1-874950-78-3.
• Macmillan, Hugh (2005). An African trading empire: the story of Susman Brothers & Wulfsohn, 1901–2005. I.B.Tauris. pp. 1–. ISBN 978-1-85043-853-3.
• McIntyre, Chris (13 April 2010). Botswana: Okavango Delta, Chobe, Northern Kalahari. Bradt Travel Guides. pp. 455–. ISBN 978-1-84162-308-5.
• East Africa and Rhodesia. Africana. 1957. p. 675.
• Nell, Louis (1998). Images of yesteryear. HarperCollins Publishers. p. 92. ISBN 978-1-77904-005-3.
• Baylies, Carolyn Louise (1978). Class formation and the state in Zambia. University of Wisconsin--Madison. p. 199.
• Bruchmann, Rainer D. K. (2000). Caprivi: an African flashpoint: an illustrated history of Namibia’s tropical region where four countries meet. Rainer D. K. Bruchmann. p. 48. ISBN 978-0-620-25752-7.
• Beerman’s financial year book of Southern Africa: investors' manual and cyclopaedia of South African public companies. Combined Publishers. 1968. p. 447.