Statistika (mokslas)
Kitos reikšmės – Statistika.
Statistika – tikslusis mokslas, kuriame efektyviai panaudojami duomenys iš gautų bandymų ir eksperimentų. Į tai įeina ne tik duomenų rinkimas, jų analizė ir interpretavimas, tačiau ir duomenų prognozavimas iš apklausų ir eksperimentų rezultatų.[1]
Statistikas ypatingai gerai nusimano mąstymo metoduose, kas yra būtina norint sėkmingai taikyti statistinę analizę. Dažnai tokie žmonės įgyja patirties po darbo daugelyje sričių. Čia tai pat yra mokslas matematinė statistika, kuri sutelkta į pagrindinę teorinę dalį.
Statistikos plotmė gali būti vienmatė ir daugiamatė.[2] Minėdami kvantilius (tokius kaip vidurkis ir mediana), skaičiavimai atliekami iš duomenų aibės, [3] ir statistika yra vienmatė.
Statistika redaguoti
Tradiciškai matematinė statistika skirstoma į teorinę (grynoji matematinė) ir taikomąją (praktinė). Statistika susideda iš kelių sričių, kurios nagrinėja duomenų rinkimą, analizavimą ir interpretavimą ar paaiškinimą ir pristato informacija, [4] kai kas mano, kad tai matematikos šaka [5], kuri tik renka ir interpretuoja duomenis. Dėl labiau iš praktikos kilusio ir taikymu paremto mokslo, statistika paprastai laikoma atskira matematikos mokslo, o ne matematikos šaka.[6][7]
Statistikai konkretina informacija kurdami planuodami eksperimentus, tirdami mėginius sistemingai. Statistikai taip pat naudoja modelius prognozuoti ir nuspėti veiksniams pagal turimus duomenis ir statistinius modelius. Statistikos taikymas labai platus pradedant akademinėmis disciplinomis, gamtos veiksnių ir socialinių reiškinių nagrinėjime ir numatyme, valdžios ir verslo statistinių duomenų tyrimuose. Statistikas-konsultantas gali numatyti, kaip padėti organizacijoms ar įmonėms spręsti problemas be specialaus priėjimo prie visų duomenų.
Taikomoji statistika, savo ruožtu, yra skirstoma į aprašomąją statistiką ir sprendžiamąją statistiką. Statistiniai metodai apibūdinami kaip informacijos surinkimas ir atvaizdavimas, selekcijos efektų atskleidimas vadinami aprašomąja statistika. Tai patogu tyrimuose, kai rezultatai yra publikuojami. Kai duomenys nagrinėjami ir tiriami pagal šablonus, matematinius modelius tai vadinama tiriamąja statistika. Sprendžiamojoje statistikoje išvados yra esminis elementas, nes jos numato spėjimą (pagrįstą duomenimis), ir kuris išplaukia logiškai. Norėdami įrodyti, pagrįsti teorija, šios prognozės testuojamos ir tikrinamos. Išvados teisingumas paprastai pagrindžiamas tam tikrais skaitmeniniais kriterijais. Aprašomoji statistika ir taikomoji statistika (prognozavimo statistika) kartu sudaro taikomąją statistiką.[8]
Statistika glaudžiai susijus su tikimybių teorija, ir dažnai laikoma tuo pačiu, visgi skirtumas yra tas, kad tikimybių teorija pagal pradinius parametrus dedukciškai taiko modelius visai aibei, kai statistika bando indukciškai išvesti parametrus iš iš informacijos.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Dodge, Y. (2003) The Oxford Dictionary of Statistical Terms, OUP. – ISBN 0-19-920613-9
- ↑ „Statistics“. Merriam-Webster Online Dictionary.
- ↑ „Statistic“. Merriam-Webster Online Dictionary.
- ↑ Moses, Lincoln E. Think and Explain with statistics, pp. 1–3. Addison-Wesley, 1986.
- ↑ Hays, William Lee, Statistics for the social sciences, Holt, Rinehart and Winston, 1973, p.xii, ISBN 978-0-03-077945-9
- ↑ Moore, David (1992). „Teaching Statistics as a Respectable Subject“. Statistics for the Twenty-First Century. Washington, DC: The Mathematical Association of America. pp. 14–25.
- ↑ Chance, Beth L.; Rossman, Allan J. (2005). „Preface“. Investigating Statistical Concepts, Applications, and Methods (PDF). Duxbury Press. ISBN 978-0495050643.
- ↑ Anderson, , D.R.; Sweeney, D.J.; Williams, T.A.. Statistics: Concepts and Applications, pp. 5–9. West Publishing Company, 1986.
|
Šis su matematika susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |