Tujuhunas

	Tujuhunas
	Buvusi valstybė
	Location of
Sostinė	Fuči
Valdymo forma	Klajoklių konfederacija
	Kaganas
284-317 (pirmasis)	Mužong Tujuhunas
635-672 (paskutinis)	Nuohebo
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	317 m., 317
- Nukariauja Tibetas	670 m.

Tujuhunas (kin. 吐谷渾, pinyin: Tǔyùhún, mong. Тугухунь), dar žinomas kaip Togonas (mong. Тогоон) arba Adža (tibet. ཨ་ཅི = A ci) – nomadų sianbų sukurta valstybė, Tibeto plynaukštėje egzistavusi III-VII a. Valstybės branduolys buvo Aukštutinė Mongolija (dab. Činghajaus provincijos šiaurė), tačiau didžiausios ekspansijos laikais ji valdė Amdo, Hesi koridoriaus, Tarimo baseino regionus.

Manoma, kad sianbai kalbėjo mongolų kalbai gimininga kalba^[1], tačiau kadangi ji neturėjo rašto, ši hiptezė galutinai nėra įrodyta. Kinų istoriografijoje valstybė priskiriama Šešiolikos karalysčių laikotarpiui, tačiau į tradicinį karalysčių sąrašą neįtraukiama.

Istorija redaguoti

234 m. Žoužanų kaganatas sunaikino sianbų konfederaciją, kuri iki tol kontroliavo Mongolijos stepę. Atskiros sianbų gentys ryžosi migruoti į pietus, dėl ko prasidėjo didysis tautų kraustymasis Rytų Azijoje. Vienas iš įtakingiausių sianbų klanų buvo mužongai (kin. 慕容, pinyin: Mùróng, mong. Мужун), kurių gyvenamos vietos buvo Liaodongas Mandžiūrijoje. Vienas iš mužongų diduomenės atstovų Mužong Tujuhunas subūręs dalį savo klano atstovų, juos išvedė į vakarus. Čia jie perkopė kalnus ir pasiekė Aukštutinės Mongolijos stepes, kur įsitvirtino vietos gyventojų čiangų tarpe. Beje, Mužong Tujuhunas kinų istoriografijoje yra pirmasis kagano titulu vadinamas valdovas.

317 m. Tujuhunui mirus, jo įpėdinis perėmė valdžią ir visą gentinę konfederaciją pavadino tėvo vardu, t. y. Tujuhunu. Ši valstybė dalyvavo gentiniuose judėjimuose Kinijoje, puldinėjo Tarimo baseino ir Hesi koridoriaus valstybes, čiangų gentis Tibeto plynaukštėje. Sostine tapo Fuči (伏俟 Fuqi) gyvenvietė į vakarus nuo Kukunoro ežero.

V a. Tujuhuno valstybė užmezgė santykius su Šiaurės Vei ir Liu Song, iš kur siekė perimti kultūrą. 444 m. valdovui Mulijanui pavyko užimti Hotano karalystę ir perimti kontrolę pietiniuose Šilko kelio miestuose. Tai leido vystyti šalies prekybą ir kultūrą. Iš Vidurinės Azijos palengva skynėsi kelią budizmas. Valstybė garsėjo savo geros kokybės arkliais, vario ir geležies ištekliais.

Kinijos imperatorius Sui Vendi siekė kontrolės Šilko kelio prekyboje, todėl 581 m. užpuolė Tujuhuną ir sutriuškino jo armiją ir pavertė jį marionetine valstybe. Vėlesniems Sui ir Tangų valdovams teko ne kartą tramdyti šį kraštą.

Tuo pačiu metu pietuose išaugo Tibeto imperija, kuri siekė kontroliuoti visą Tibeto plynaukštę. Tibeto armijos ne kartą puldinėjo Tujuhuną. 663 m. valstybės armija buvo sutriuškinta ir ji prijungta prie Tibeto. Tangų imperatorius Gaodzongas bandė susigrąžinti prarastą kontrolę ir 670 m. pradėjo karą su Tibetu, tačiau patyrė pralaimėjimą ir buvo priverstas atsisakyti savo ambicijų.

Po valstybės sunaikinimo daug tujuhunų diduomenės pabėgo į Kiniją, ir jų palikuonys tapatybę išlaikė iki X a. Vėliau jie įsiliejo į hanių tautą, ir jų minėjimas nutrūksta. Tibeto plynaukštėje likę gyventi tujuhunų palikuonys perėmė tibetietiškus papročius ir religija, o jų palikuonys vadinami monguorais.

Valdovai redaguoti


Tibeto istorija
Tibeto priešistorė
Žanžungai, Supi, Monjulas, Dongnu, Fanas, Tujuhunas, Jarlungai
Tibeto imperija (Njatrių dinastija)
Tibeto kunigaikštystės
Yuan dinastija
Phagmodų dinastija
Tibeto dalailamos
Chošutų chanatas
Čing dinastija (Tibetas)
Tibetas 1911-1950 m.
KLR (Tibeto autonominis regionas)
Tibeto ist. regionai ir provincijos:
U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Baltijulas, Ngaris, A. Himalajai, Sikimas, Butanas, Monjulas

Tikslus valdovų titulas nėra žinomas, tačiau tikėtina, kad jie buvo tituluojami kaganais. Visi valdovai priklausė Mužongų klanui. Visi valdovų vardai yra žinomi tik per kinų kalbą.

Mužong Tujuhunas (kin. 吐谷渾, pinyin: Tǔyùhún, mong. Тугухунь) — 284—317;
Tujanas (kin. 吐延, pinyin: Tǔyán, mong. Туян) — 317—329;
Jejanas (kin. 葉延, pinyin: Yèyán, mong. Циянь) — 329—351;
Suisi (kin. 碎奚, pinyin: Suìxī, mong. Сюйси) — 351—371;
Šilianas (kin. 視連, pinyin: Shìlián, mong. Шилянь) — 371—390;
Šipi (kin. 視羆, pinyin: Shìpí, mong. Шипи) — 390—400;
Ugetinas (kin. 烏紇褆, pinyin: Wūgētín, mong. Угэти) — 400-405;
Šuoluoganas (kin. 樹洛干, pinyin: Shùluògān, mong. Шулогань) — 405—417;
Ačai (kin. 阿柴, pinyin: Āchái, mong. Ачай) — 417—424;
Mugui (kin. 慕璝, pinyin: Mùguī, mong. Мугуй) — 424—436;
Mulijanas (kin. 慕利延, pinyin: Mùlìyán, mong. Мулиянь) — 436—452;
Šijinas (kin. 拾寅, pinyin: Shíyín, mong. Шэинь) — 452—481;
Dujihou (kin. 度易侯, pinyin: Dùyìhóu, mong. Дулхоу) — 481—490;
Fuliančou (kin. 伏連籌, pinyin: Fúliánchóu, mong. Фулянчоу) — 490—540;
Kualunas (kin. 夸呂, pinyin: Kuālǔn, mong. Куалюй) — 540—591;
Šifu (kin. 世伏, pinyin: Shìfú, mong. Шифу) — 591—597;
Fujunas (kin. 伏允, pinyin: Fúyǔn, mong. Фуюнь) — 597—635;
Šunas (kin. 順, pinyin: Shùn, mong. Шунь) — 635;
Nuohebo (kin. 諾曷鉢, pinyin: Nuòhébō, mong. Нохэбо) — 635—672.

Nuorodos redaguoti

↑ Vovin, Alexander. 2015. Some notes on the Tuyuhun (吐谷渾) language: in the footsteps of Paul Pelliot. In Journal of Sino-Western Communications, Volume 7, Issue 2 (December 2015).

Molè, Gabriella, 1970, The T'u-yü-hun from the Northern Wei to the time of the five dynasties. Roma, Istituto italiano per il Medio ed Estremo Oriente.
Илюшин, Б.А. Очерк истории Тогона (сяньбийского владения Туюйхунь). - Нижний Новгород: ООО "Растр", 2016. - 104 с. - 100 экз.
Таскин, В.С. Материалы по истории древних кочевых народов группы дунху. - М., 1984.
Zhou, Weizhou [周伟洲] (1985). The Tuyühu History [《吐谷浑史》] . Yinchuan [银川]: Ningxia People's Press [宁夏人民出版社].

[1] Vovin, Alexander. 2015. Some notes on the Tuyuhun (吐谷渾) language: in the footsteps of Paul Pelliot. In Journal of Sino-Western Communications, Volume 7, Issue 2 (December 2015).

[1]