Juanų dinastija

(Nukreipta iš puslapio Yuan dinastija)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Juanų dinastija (kin. 元朝, pinyin: Yuáncháo, mongoliškai Dai Ön Yeke Mongghul Ulus) – mongolų dinastija, valdžiusi Kiniją nuo 1271 iki 1368 m., po Songų dinastijos, prieš Mingų dinastiją.

ᠶᠡᠬᠡ ᠶᠤᠸᠠᠨ ᠤᠯᠤᠰ
Juanų dinastija

 

1271 – 1368
 

Location of
Location of
Valstybė 1330 m.
Sostinė Chanbalikas
Religija Tengrizmas, Budizmas, Islamas, Krikščionybė
Valdymo forma Monarchija
Chanas
 1271–1294 m. Kublai chanas
 1333–1368 m. Uchantu chanas
Era Viduramžiai

Istorija

redaguoti

Juanų dinastijos pradžia

redaguoti

Oficialiai pirmasis Juan imperatorius buvo Temüjin (Čingischanas). Išsikovojęs valdžią savo gentyje, tuo metu nominaliai valdytoje džurčenų Dzin dinastijos, Temüjinas ėmė puldinėti gretimas gentis. Derindamas diplomatiją, karinę jėgą, žmonių valdymą, Temüjinas suvienijo paskiras gentis į vieną tautą. Tuomet jis gavo vardą Čingischanas„ – “Visuotinis valdovas". Tai buvo Mongolijos gimimas.

Savo įpėdiniu Čingischanas pasirinko trečiąjį sūnų Ogedei ir nurodė, kaip iš jo tiesioginių palikuonių turės būti renkami būsimieji chanai.

 
Chubilajus

Mongolai tęsė nukariavimus. 1209 m. Vakarų Sia (Xi Xia) imperatorius pripažino Čingischano viršenybę. 1234 m. galutinai įveikta Dzin dinastija (džurčenų valstybė). Tuomet prasidėjo konfliktai su Pietų Song, o 1235 m. – karai. Möngke chanas užėmė Junaną, įsiveržė į Indokiniją. Šio chano nukariavimai palengvino galutinį Song sužlugdymą. Möngke chanui mirus nuo dizenterijos, mongolų imperijoje prasidėjo pilietinis karas, gerokai susilpninęs valstybę. Naujas chanas buvo Chubilajus, Čingischano vaikaitis.

Chubilajus chanu tapo 1260 m. 1264 m. nauja savo sostine paskelbė ir perstatė Khanbaliq miestą (Dàdū 大都, dab. Pekinas). Puolė Pietų Song. 1271 m. įkūrė Juan dinastiją. 1272 m. Dadu tapo Juan sostine. 1279 m. Juan pajėgos užėmė Guangdžou – ši data žymi Pietų Song pabaigą ir tikrąjį Juan įsitvirtinimą Kinijos regione. Chubilajus tapo Kinijos imperatoriumi ir pradėjo reformuoti valdymą. Stengėsi tapti absoliučiu monarchu, reformavo daug valdžios institucijų, ypač mokesčių tarnybas.

Nors Chubilajus teoriškai buvo visos Mongolijos imperijos valdovas, jam labiausiai rūpėjo Kinija. Po jo mirties 1294 m. imperija praktiškai subyrėjo į nepriklausomus chanatus.

Valdymas

redaguoti
 
History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šangų dinastija
Džou dinastija
Činų dinastija
Hanų dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tangų dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Songų dinastija
Juan dinastija
Mingų dinastija
Čingų dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika
 
Mongolijos istorija
Šiongnu (imperija), Dinglingai
Šianbai (konfederacija)
Tabgačai, Tiele
Žoužanų kaganatas
Tiurkų kaganatas
Uigūrų kaganatas
Kirgizai (Kaganatas)
Kidaniai (Liao)
Mongolų imperija
Juan dinastija
Šiaurės Juan dinastija
Čing dinastija
Mongolijos Liaudies Respublika
Mongolija

Visuomenė buvo padalinta į grupes: mongolus, Centrinės Azijos tautas (tibetiečiai, uigūrai), hanius ir pietinių regionų tautas. Svarbiausi postai atitekdavo tik mongolams. Daugiausia privilegijų turėjo mongolai ir kitos ne kinų tautos, o kinai gaudavo tik smulkesnius postus. Kinams taip pat būdavo skiriamos sunkiausios bausmės, įvestos įvairios kvotos tautybėms, pvz., valstybiniuose egzaminuose, buvo draudžiama tuoktis žmonėms iš skirtingų grupių.

Paveldėjimo problema Juan dinastijoje buvo ryški. Chubilajus savo įpėdiniu pasirinko sūnų Džendziną (Zhenjin), tačiau šis mirė anksčau už tėvą, todėl kitu imperatoriumi tapo Džendzino sūnus Čengdzongas (Chengzong). Nors jis tęsė daugelį senelio darbų, jo valdymo laikotarpiu Juan dinastija ėmė smukti. Kitas imperatorius buvo Udzongas (Wuzong), sustabdęs Kublajaus pradėtus darbus. Jo valdymas pasižymėjo finansiniais sunkumais. Ketvirtasis imperatorius Žendzongas (Renzong) buvo paskutinis stipresnis imperatorius. Jis buvo atviras Kinijos kultūrai, kas sukėlė mongolų elito nepasitenkinimą. Žendzongas įvedė egzaminus norintiems tapti valdininkais.

Žlugimas

redaguoti

Pagrindinės Juan žlugimo priežastys buvo netvarka mongolų administracinėse taisyklėse, valdininkų godumas, popierinių pinigų infliacija, kinų patiriama priespauda, valstietijos skurdas. Dėl šių priežasčių 1351 m. prasidėjo maištai, ypač gausūs aplink Šandongo provinciją. Pagrindinis judėjimas vadinosi „Raudonieji raiščiai“.

Dinastija buvo viena iš trumpiausiai valdžiusių Kinijos dinastijų. Kublajaus įpėdiniai ilgainiui sinizavosi ir prarado įtaką kituose mongoliškuose kraštuose Azijoje: ten į juos žiūrėta kaip į „pernelyg kiniškus“. Pamažu jie prarado valdžią ir Kinijoje. Paskutinių Juan imperatorių valdymo laikotarpiai buvo trumpi, pilni intrigų. Šalyje siautė plėšikai, o Juan armija nesikišo. Imperatorius Ingdzongas (Yingzong) valdė tik dvejus metus, jį nuvertė penki princai ir į sostą pasodino Taidingdi. Paskutinį Kublajaus įpėdinį iš sostinės 1368 m. išvijo Ming dinastijos įkūrėjas Džu Juandžangas.

Tolesnė dinastijos istorija

redaguoti

Pagrindinis straipsnis: Šiaurės Juan dinastija

Mongolai pasitraukė į Mongoliją, kur toliau gyvavo Juan dinastija, istorikų vadinama „šiaurės Juan“. Ming ir Juan dinastijos viena kitos legitimumą neigė, tačiau istorikai legitimiąja dinastija laiko Ming.

1380 m. kinų kariuomenė įsiveržė į Mongoliją ir 1388 m. išplėšė pergalę. Į nelaisvę paimta apie 70 000 mongolų, sugriauta mongolų sostinė Karakorumas. Po aštuonerių metų į Mongolijos sostą atsisėdo Kublajaus palikuonis Yesüder. Mongolai mokėjo Ming dinastijai duoklę.

XVII a. mongolus puldinėjo mandžiūrai. 1634 m. paskutinis mongolų didysis chanas Ligdan mirė pakeliui į Tibetą. Jo sūnus pasidavė mandžiūrams ir atidavė jų valdovui Juan imperatoriaus antspaudą. Pastarasis valdovas 1636 įkūrė Čing dinastiją kaip Juan dinastijos įpėdinę.

Kultūra Juan laikotarpiu

redaguoti
 
Marko Polo pas Kublai chaną. Iliustracija iš Marko Polo knygos.

Mongolai mažai domėjosi kinų kultūra.

Čingischanas buvo palankus daoizmui, bet vėliau ypač suklestėjo tibetietiškas budizmas. Juan valdžia buvo palanki islamui, formavosi musulmonų bendruomenės.

Mongolai pertvarkė ir patobulino kelių sistemą. Norint užkirsti kelią badui, visoje imperijoje pristatyta grūdų saugyklų. Perstatytas Pekinas ir rūmai jame.

Juan laikotarpiu ypač vystėsi drama ir romanas, plito rašytinė kalba. Klestėjo prekyba tarp Rytų ir Vakarų. Į Vakarus atėjo kiniški išradimai: parakas, spausdinimas, porcelianas, žaidimo kortos, medicininė literatūra. Valdant Kublai chanui, Kinijoje lankėsi Marko Polo. Keliautojai iš Vakarų į Kiniją atvežė naujovių, pvz., pagalbą hidraulinėje inžinerijoje. Kinijoje atsirado maistinis augalas gaolianas.

Valdovai

redaguoti
Šventyklos vardas1 Pomirtinis vardas Chano titulas Asmeninis vardas Valdymo metai Laikotarpiai²
Tàizǔ
太祖
Čingischanas Borjigin Temujin
Bèi’érzhījīn Tiěmùzhēn 孛兒只斤鐵木真
1206-1227 -
Ruìzōng
睿宗
? Borjigin Tolui
Bèi’érzhījīn Tuōléi 孛兒只斤拖雷
1228 -
Tàizōng
太宗
Ögedei chanas Borjigin Ögedei
Bèi’érzhījīn Wōkuòtá 孛兒只斤窩闊台
1229-1241
Töregene Khâtûn
Nǎimǎzhēn 乃馬真
regentas 1241-1246 -
Dìngzōng
定宗
Güyük chanas Borjigin Güyük
Bèi’érzhījīn Guìyuó 孛兒只斤貴由
1246-1248 -
? Oghul Ghaymish
Hǎimǐshī 海米失
regentas 1248-1251 -
Xiànzōng
憲宗
Möngke chanas Borjigin Möngke
Bèi’érzhījīn Ménggē 孛兒只斤蒙哥
1251-1259 -
Shìzǔ
世祖
Kublai chanas Borjigin Kublai
Bèi’érzhījīn Hūbìliè 孛兒只斤忽必烈
1260-1294 Zhōngtǒng (中統 džongtong; 1260-1264)
Zhìyuán (至元 džijuan; 1264-1294)
Chéngzōng
成宗
Temür Öljeytü chanas Borjigin Temür
Bèi’érzhījīn Tiěmù’ěr 孛兒只斤鐵木耳
1294-1307 Yuánzhēn (元貞 juandžen; 1295-1297)
Dàdé (大德 dade; 1297-1307)
Wǔzōng
武宗
Qayshan Gülük Borjigin Qayshan
Bèi’érzhījīn Hǎishān 孛兒只斤海山
1308-1311 Zhìdà (至大 džida; 1308-1311)
Rénzōng
仁宗
Ayurparibhadra Borjigin Ayurparibhadra
Bèi’érzhījīn Àiyùlíbálìbādá 孛兒只斤愛育黎拔力八達
1311-1320 Huángqìng (皇慶 huangčing; 1312-1313)
Yányòu (延祐 janjou; 1314-1320)
Yīngzōng
英宗
Suddhipala Gege’en Borjigin Suddhipala
Bèi’érzhījīn Shuòdébālá 孛兒只斤碩德八剌
1321-1323 Zhìzhì (至治 džidži; 1321-1323)
Jìnzōng
晉宗
Tàidìng Dì
泰定帝
Yesün-Temür Borjigin Yesün-Temür
Bèi’érzhījīn Yěsūntiěmùér 孛兒只斤也孫鐵木兒
1323-1328 Tàidìng (泰定 taiding; 1321-1328)
Zhìhé (致和 džihe; 1328)
Tiānshùn Dì
天順帝
Arigaba Borjigin Arigaba
Bèi’érzhījīn Āsùjíbā 孛兒只斤阿速吉八
1328 Tiānshùn (天順 tianšun; 1328)
Wénzōng
文宗
Jijaghatu Toq-Temür Borjigin Toq-Temür
Bèi’érzhījīn Tútiěmùér 孛兒只斤圖鐵木兒
1328-1329
ir 1329-1332
Tiānlì (天曆 tianli; 1328-1330)
Zhìshùn (至順 džišun; 1330-1332)
Míngzōng
明宗
Qoshila Qutuqtu Borjigin Qoshila
Bèi’érzhījīn Héshìlà 孛兒只斤和世剌
1329 -
Níngzōng
寧宗
Irinchibal Borjigin Irinchibal
Bèi’érzhījīn Yìlínzhìbān 孛兒只斤懿璘質班
1332 Zhìshùn (至順 džišun; 1332)
Huìzōng
惠宗
Shùndì
順帝
Toghan-Temür Borjigin Toghan-Temür
Bèi’érzhījīn Tuǒhuān Tiěmùér 孛兒只斤妥懽鐵木兒
1333-1370 Zhìshùn (至順 džišun; 1333)
Yuántǒng (元統 juantong; 1333-1335)
Zhìyuán (至元 džijuan; 1335-1340)
Zhìzhèng (至正 džidženg; 1341-1368)
Zhìyuán (至元 džijuan; 1368-1370

Juan dinastijos valdovai po to, kai iš Kinijos dinastiją išstūmė Ming, po Juan Šundi valdymo.

Zhāozōng
昭宗
Biligtü chanas Borjigin Ayushiridara
Bèi’érzhījīn Àiyùshílǐdálà 孛兒只斤愛育識里達臘
1370-1378 Xuānguāng (宣光 siuanguang; 1371-1378)
Usakhal chanas Borjigin Tögüs Temür
Bèi’érzhījīn Tuōgǔsī Tiěmùér 孛兒只斤脫古思鐵木兒
1378-1387 Tiānguāng (天光 tianguang; 1378-1387)

1 Chanai iki Kublai chano vadinami vardais (pvz., Temujin) arba chano titulais. Po Kublaichano vartojamas dinastijos pavadinimas (Juan) + šventyklos arba pomirtinis vardas. Imperatorius, kurio chano titulas yra Yesün-Temür, vadinamas tik Juan Taiding Di. Paskutinis imperatorius vadinamas Juan Šundi.
2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu – lietuviška pavadinimo transkripcija.