Amdo

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Amdas (tibet. ཨ༌མདོ = a mdo, kin. 安多, pinyin: Ānduō) geografinis-kultūrinis Tibeto regionas, esantis Tibeto plynaukštės šiaurės rytinėje dalyje. Jis apima dalį dabartinės Kinijos Činghajaus provincijos ir Gansu pietvakarinį pakraštį.

Tibeto regionas Amdo ཨ༌མདོ

Šalis	KLR (Činghajus)
Tautos	tibetiečiai
Kalba	amdo
Miestai	Siningas

Tibeto ist. regionai ir provincijos: U-cangas, Amdo, Khamas, Čangtangas, Ladakas, Ngaris, A. Himalajai, Sikimas, Butanas, Monjulas

Kartu su Khamu ir U-cangu – tai vienas iš trijų istorinių Tibeto regionų, tačiau administraciniu vienetu niekada nebuvo. Iki XIX a. kaip atskira sąvoka neminimas. Nuo XIII a. tibetiečiai rytines Istorinio Tibeto žemes vadino terminu Dokham (mdo khams), ir šis terminas apėmė tiek Amdo, tiek Khamą, ir jis reiškė menkai kontroliuojamas teritorijas į rytus nuo Centrinio Tibeto (U-Cango). Tik vėliau Amdas buvo išskirtas kaip atskiras regionas.

Amdo dialektas yra vienas svarbiausių dialektų Tibeto kalboje.

Geografija

Geografiškai Amdo sutampa su Geltonosios upės (Ma chu) aukštupio baseinu, čia teka ir svarbūs šios upės intakai Huangšui bei Datongas. Šiaurės vakaruose regionas pereina į Aukštutinės Mongolijos stepes (čia yra Caidamo baseinas bei Kukunoro ežeras), bei Čangtangą. Rytuose jis leidžiasi į Kinijos lygumas ir Hesi koridorių. Pietuose jį apriboja Bajan Har kalnai, kurie atskiria nuo Khamo regiono (Jangdzės baseino).

Tankiausiai gyvenamos regiono teritorijos yra rytinės. Čia yra derlingi slėniai ir svarbūs Tibeto budizmo religiniai centrai: Labrangas, Čonė, Congcha, Kumbumas ir kt. Vakarinėse dalyse daugiausiai verčiamasi ganykline gyvulininkyste.

Amdo žemės ūkio rajonuose Geltonoji upė yra sukūrusi didingus kanjono tipo kraštovaizdžius, kuriuose įgyvendinta daug hidroenergetinių projektų. Hidroelektrinių gaminama elektra yra viena svarbiausių Činghajaus provincijos eksporto sudėtinių dalių.

Huašui upė visada buvo svarbiausias kelias, jungęs Amdą su Kinija, ir čia yra didžiausias regiono miestas Siningas. Regionas pasižymi didžiule etnine įvairove. Be Amdo tibetiečių, kurie naudoja Amdo kalbą, čia gyvena monguorai, hujai, salarai, mongolai, baoaniai, dongsiangai. Pastaruoju metu gyventojų daugumą regione sudaro haniai.

Istorija

Seniausi žinomi Amdo gyventojai buvo tibetiečiams giminingi čiangai, kurie sukūrė priešistorines Siva ir Kajue kultūras. Po to, kai II a. pr. m. e. Kinijos imperatorius užėmė prekybinius miestus į šiaurę nuo Amdo, čiangai kėlė jiems grėsmę. Todėl 62 m. pr. m. e. Kinija čia surengė karinę ekspediciją ir sutramdė barbarų gentis. Tačiau tolimesnių bandymų kontroliuoti kraštą nebuvo. III a. Amdo gentis pajungė Tujuhuno valstybė, kurios centras buvo Kukunoro regione vakaruose.

VIII a. Amdą valdė Tibeto imperija, kuri atnešė į kraštą Tibeto budizmą, kultūrą ir išplatino tibetiečių kalbą kaip regiono lingua franca. Tokiu būdu Amdas buvo įjungtas į Tibeto civilizacijos orbitą. Nuo IX a. Tibeto politinė kontrolė krašte vėl sumenko, tačiau kultūrinė įtaka buvo tęsiama.

XIII a. Amdas prijungtas prie Mongolų imperijos, o vėliau tapo Juan Kinijos dalimi. Dėl istorinių kataklizmų stepėje, Amdas tapo prieglobsčiu įvairioms tautoms, kurios bėgo nuo persekiojimo. Vieni pirmųjų čia atsikėlė jugurai iš sunaikintos Vakarų Sia karalystės teritorijų. XIV a. į Siunhua vietovę migravo tiurkiškai kalbantys musulmonai salarai, o XVI a. baoaniai.

XVII a. Amdą kartu su visu Tibetu kontroliavo Chošutų chanatas, kur centras buvo gretimoje Aukštutinėje Mongolijoje. 1720 m. Čingų Kinija sunaikino šį chanatą, ir Amdas buvo prijungtas prie Kinijos imperijos. Regionas buvo administruojamas kaip Kukunoro provincija, ir čia buvo skatinamas musulmonų hujų kėlimasis iš likusių Kinijos dalių. Musulmonai įgijo valdžią regione, o vienas jų klanų, Ma, dinastinio paveldėjimo principu valdė visą Amdą iki pat XX a. vidurio.

Amdas yra ir vieta kur 1935 m. liepos 6 d. gimė Dalai Lama XIV. Amdo nemažai laiko yra praleidęs žymus lietuvių fotografas ir keliautojas Paulius Normantas, nuotraukose įamžinęs vietinių žmonių gyvenimus.

Turizmas

Amdo garsėja kone aukščiausiai (3000 m) plytinčiomis žaliomis pievomis, kuriose savo kaimenes gano klajokliai tibetiečiai, gyvenantys taip pat, kaip ir prieš šimtus metų. Čia yra antras pagal dydį visoje Tibeto teritorijoje Labrango vienuolynų kompleksas, daugiau nei 300 metų stovintis devynių aukštų Milarepos vienuolynas. Nenusakomo grožio Huanglong nacionalinis parkas – šventa budistinė vieta įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Žaliuojantys miškai – natūralios didžiųjų pandų gyvenamosios vietos. Chengdu (Čengdu) ir Emeishan (Emeišan), bei didysis Leshan (Lešan) Buda.

Literatūra

Andreas Gruschke: The Cultural Monuments of Tibet’s Outer Provinces: Amdo, 2 vols, White Lotus Press, Bangkok 2001 ISBN 974-7534-59-2
Toni Huber (Hg.): Amdo Tibetans in Transition: Society and Culture in the Post-Mao Era (Brill’s Tibetan Studies Library, Proceedings of the Ninth Seminar of the Iats, 2000) ISBN 90-04-12596-5