Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Apocrita
Rudoji miško skruzdėlė
Rudoji miško skruzdėlė (Formica rufa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
( Arthropoda)
Klasė: Vabzdžiai
( Insecta)
Būrys: Plėviasparniai
( Hymenoptera)
Pobūris: Smaugtapilviai
( Apocrita)

Smaugtapilviai (Apocrita) – plėviasparnių pobūris. Jam priklauso progresyviausi plėviasparniai. Nuo liemenpilvių skiriasi persmauka tarp krūtinės ir pilvelio. Pirmasis pilvelio segmentas suaugęs su krūtine, taigi iš tikrųjų persmauka yra tarp pirmo ir antro pilvelio segmentų. Patelių kiaušdėtis gali būti pakitęs į geluonį, naudojamą gynybai ar aukai paralyžiuoti. Lervos bekojės ir aklos, maitinasi arba šeimininko (augalo ar gyvūno) viduje, arba maitinamos suaugėlių.

Didžioji dalis smaugtapilvių – parazitoidai. Jų kiaušdėtis pritaikytas šeimininko, į kurį sudedami kiaušiniai, kūnui pradurti. Šeimininkais gali būti daugelis vabzdžių, rečiau kiti gyvūnai. Išsiritusios lervos maitinasi šeimininku, o baigusios vystymąsi jį nužudo. Esama ir hiperparazitų – parazitoidų, parazituojančių kitus parazitoidus. Parazitoidai gali būti panaudoti kaip biologinės kenkėjų kontrolės agentai. Geriausiai žinomi plėviasparniai parazitoidai – vyčiai.

Kita smaugtapilvių dalis – gėluoniniai plėviasparniai. Tai monofiletinė grupė, kuriai priklauso plėviasparniai, kurių kiaušdėtis pritaikytas nuodams švirkšti. Jiems priklauso visi bendruomeniniai plėviasparniai – bitės, širšės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės. Manoma, kad kiaušdėčio panaudojimas gynybai buvo prielaida bendruomeniniam gyvenimo būdui atsirasti. Nebendruomeninių gėluoninių plėviasparnių lervas maitina motina atneštu grobiu arba žiedadulkėmis, nektaru. Bendruomeninių plėviasparnių lervos gali būti maitinamos grobiu, žiedadulkėmis, nektaru, sėklomis, grybais ar net neapvaisintais kiaušiniais (skruzdėlės).

Šeimos redaguoti