Mikėnų kalba
| Mikėnų kalba | |
| Kalbama | Pietų Balkanai, Kreta |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | Mirusi |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kilmė | indoeuropiečių helėnų mikėnų |
| Rašto sistemos | Linijinis B raštas |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | gmy |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
| „Iliadoje“ paminėtų vietų žemėlapis: manoma, kad geografiniai duomenys daugiausia atitinka bronzos amžių, kai vyravo mikėnų kalba, todėl juos galima naudoti vertinant kalbos arealą | |
Mikėnų kalba – senovės Graikijos civilizacijos kalba, seniausia graikų kalbos forma, kuri buvo paplitusi žemyninėje Graikijoje ir Kretoje nuo XVI iki XI a. pr. m. e. prieš dorėnų invaziją. Mikėnų kalba išsaugota užrašų, padarytų linijinio B rašto forma, sukurta Kretoje anksčiau nei XIV a. pr. m. e. Dauguma šio rašto paminklų yra išsaugoti molinių lentelių pavidalu, rastų senoviniame Knoso mieste Kretos centre ir Pilase, esančiame Peloponeso pietvakariuose. Šio rašto molinių lentelių dar rasta pačiuose Mikėnuose, Tirinte, Tėbuose ir Chanijoje, vakarinėje Kretoje.[1] Kalba buvo pavadinta senovės graikų polio Mikėnų vardu, kur buvo rasti pirmieji šio laikotarpio rūmai.
Lentelių įrašai ilgą laiką buvo neiššifruoti, buvo iškeliamos fantastiškiausios hipotezės dėl kalbos, kuria jos buvo parašytos, kol 1952 m. šio darbo neatliko Maiklas Ventrisas ir nebuvo įrodyta, kad lentelėse – ankstyvoji graikų kalbos forma. Šiuose tekstuose daugiausia pateikta ūkinio pobūdžio sąrašų ir aprašymų. Nepaisant to, įrašai suteikia daug informacijos apie Mikėnų kultūrą, egzistavusią iki vadinamųjų Graikijos tamsiųjų amžių. Vadinamasis „Kafkanijos akmenukas“, rastas netoli Olimpijos, datuojamas XVII a. pr. m. e., autentiškumo atveju galėtų būti seniausias mikėnų kalbos užrašas ir todėl seniausias graikų kalbos paminklas. Tačiau jis atrodo šiuolaikine klastote.[2]
Linijinį B raštą sudaro apie 200 skiemenų ženklų ir logogramų. Mikėnų kalbos garsai nėra visiškai atvaizduojami. Iš esmės ribotas skiemenų skaičius turi reikšti daug didesnį skiemenų skaičių, kurį fonetine prasme geriau atspindėtų abėcėlės raidės. Rašto sistemoje yra maždaug 87 skiemenų ir daugiau nei 100 ideografinių ženklų. Šios ideogramos arba „žymintys“ ženklai simbolizuoja daiktus ar prekes. Jie neturi fonetinės vertės ir niekada nėra naudojami kaip žodiniai ženklai rašant sakinį. Daugelis ženklų yra tapatūs ar panašūs į esančius linijiniame A rašte, tačiau jame užkoduota dar nežinoma kalba ir neaišku, ar panašūs ženklai turėjo tas pačias fonetines reikšmes.
Literatūra redaguoti
- Chadwick, John. The Mycenaean World. – Cambridge UP, 1976. – ISBN 0521290376.
- Ventris, Michael and Chadwick, John. Documents in Mycenaean Greek. – 2nd ed. (1973). Cambridge UP, 1956. – ISBN 0521085586.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Chadwick, John (1976). The Mycenaean World. Cambridge UP. ISBN 0-521-29037-6.
- ↑ The writing of the Mycenaeans