Litorinos jūra

Litorinos jūra (pavadinimas kilo iš moliuskų rūšies Littorina littoraea pavadinimo) – geologinis Baltijos jūros raidos etapas, kuris prasidėjo prieš 7,5 tūkst. m. ir baigėsi maždaug prieš 4 tūkst. m.

Litorinos jūra prieš ~7000 m.

Apysūrė Litorinos jūra pradėjo formuotis, kai maždaug prieš 7,5 tūkst. metų pietinėje ir vakarinėje Anciliaus ežero dalyje prasidėjo krantų grimzdimas ir susidarė dabartiniai Skagerako ir Kategato sąsiauriai, per kuriuos į Anciliaus ežerą pateko Šiaurės jūros vanduo ir jai būdinga gyvūnija. Šiai gyvūnijai tipiškas buvo pilvakojis moliuskas Littorina littorea, kurio vardu jūra ir pavadinta. Šio moliusko paplitimas rodo ir padidėjusį jūros sūrumą. Litorinos jūros nuosėdos (smiltainiai) su litorinų kiauteliais randami šiaurinės Estijos, Pernu apylinkėse apie 20 km į šiaurę ir rytus nuo dabartinės kranto linijos ir Latvijoje aplink Babytės ežerą, Lielupės dešiniajame krante ir kt. kartu su valgomųjų širdučių (Cardium edule) kiauteliais.

Litorinos jūra buvo transgresijos ir maksimalaus vandens sūrumo laikotarpis, sutapęs su šiltuoju Atlanto periodu Europos klimatologijoje. Optimumo metu, maždaug prieš 4,5 tūkst. metų jūros vandens tūris buvo dukart didesnis, temperatūra – 2-3 lapsniais aukštesnė, o plotas 26,5 % didesnis nei dabartinės Baltijos jūros. Litorinos jūra dengė didelę dalį dabartinės Suomijos ir Švedijos. Vėliau, Baltijos krantams kylant, ypač šiaurinėje dalyje, Baltijos jūra įgavo dabartinius krantus, dydį ir formą. Tuo metu vidutinės juostos lapuočių miškai palei jos krantus pamažu keitė tundrą.

Litorinos jūros gyvavimo laikotarpiu pradėjo formuotis Kuršių Nerija, taip pat kitos nerijos ir marios.

Literatūra

• Szymon Uścinowicz: Jak zmieniał się Bałtyk. Państwowy Instytut Geologiczny, http://www.pgi.gov.pl/pl/geologia-morza-kopalnia-lewe/387-historia-baltyku.html
• Wefer, Gerold (2002). Climate Development and History of the North Atlantic Realm. Springer. pp. 217–219. ISBN 3-540-43201-9.