Kiaukutynas
Kiaukutynas, arba kiaukliai, kekenmedingas (iš dan. Køkkenmødding – 'virtuvės šiukšlynas') – Skandinavijos šalyse paplitę mezolito ir neolito laikotarpio gyvenviečių maisto atliekų sampilai. Daugiausia sudaryti iš valgomųjų moliuskų kriauklių, kaulų, išmatų. Tarp šiukšlių randama vertingų archeologinių radinių – keramikos, titnaginių gremžtukų, rėžtukų, grąžtų, akmeninių kirvių, kaulinių žeberklų, strėlių ir iečių antgalių, židinių liekanų, mirusiųjų kapaviečių.
Rasti kiaukutynai 50–350 m ilgio, 1–3 m aukščio. Siejami su Ertebelės kultūra.[1] Panašių kiaukutynų aptinkama Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos pakrantėse.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Kiaukutynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006