Akvakultūra – vandens organizmų, tokių kaip žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir vandens augalai, auginimas. Akvakultūra apima organizmų auginimą gėluose ir sūriuose vandenyse kontroliuojamomis sąlygomis. Tai priešprieša komercinei žūklei, kuri surenka natūralioje aplinkoje augančius gyvius. Daugiausiai išplėtota Azijoje.

Labiausiai paplitusios formos: žuvų auginimas, krevečių fermos, austrių fermos, algakultūra (jūros dumblių auginimas) ir dekoratyvinių žuvų auginimas.

Istorija redaguoti

Manoma, kad vieni pirmųjų akvakultūros pradininkų buvo vietinės Australijos žemyno gentys, kurios galimai 6000 m. pr. m. e. augino ungurius. Apie 250 m. pr. m. e. akvakultūra vystėsi ir Kinijoje, kur ežeruose privisdavo daug žuvies po upių potvynių. Aktyvi akvakultūra Europoje pradėta kultivuoti viduramžiais.

Produkcija redaguoti

Tonos (2011 m.)[1]
  Kinija 11315492
  Japonija 1397020
  Indija 1395444
  Šiaurės Korėja 1100000
  Pietų Korėja 955477
  Filipinai 736381
  Indonezija 645368
  JAV 413531
  Tailandas 370974
  Taivanas 261006
  Lietuva 3899

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti