Ašūras

Ašūras
Pasaulio paveldo sąrašas
JAV kariai prie senovinio Ašūro liekanų
Vieta	Irakas
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	iii, iv
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 1130
Regionas**	Azija ir Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	2003  (27 sesija)
Vikiteka:	Ašūras
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Ašūras (angl. Assur, Ashur, arab. آشور‎) – viena iš senovės Asirijos sostinių. Miesto liekanos plyti vakariniame Tigro krante, į šiaurę nuo santakos su Mažuoju Zabu, dab. šiaurės Irako Al-Shirqat rajone Salah ad Dino muchafazoje. Objektas įtrauktas į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą 2003 m. Tais pačiais metais įrašytas ir į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą dėl regione vykstančio ginkluoto konflikto bei grėsmės užtvindyti istorinę vietovę dėl numatomos čia statyti dambos.

Ašūras buvo pirmąja Asirijos imperijos sostine nuo XIV a. pr. m. e. iki IX a. pr. m. e. Taip pat Ašūras buvo asirų religine sostine, vieta, kur buvo karūnuojami ir laidojami karaliai. Per Ašūrą driekėsi šiaurės Mesopotamijos prekybiniai keliai, jungęsi Eufrato slėnyje su prekybiniu Karalių keliu.

Istorija

Semitiškas Ašūro miestas buvo įkurtas pačioje III tūkst. pr. m. e. pabaigoje. Pirmieji įrašai apie Ašūro valdovus pasirodė po 2000 m. pr. m. e.. Po Akado imperijos viešpatavimo į Mesopotamiją įsiveržė semitai amoritai, kurie sunaikino senąją civilizaciją. Mesopotamijai suskilus, atskiri miestai, tarp kurių Isinas, Ešnūna, Maris, Ašūras, čia sukūrė atskiras karalystes. Semitų išeivių iš Akado įkurtas Ašūras pavadintas pagal genties vardą ir genties dievą Ašūrą, įtrauktą į šumerų ir akadų panteoną kaip karo dievą. Nuo II tūkst. pr. m. e. visas regionas su klestinčia Asirijos karalyste dažnai buvo vadinamas pagrindinio asirų miesto ir sostinės - Ašūro pavadinimu. Tokį regiono pavadinimą perėmė ir senovės persai, vadinę jį Athura. Sasanidų imperijos laikais regionas buvo žinomas kaip Asuristanas.

Archeologija

Ašūrą tirti ėmėsi vokiečių archeologai 1898 m. Kasinėjimus vietoje 1900 m. pradėjo Friedrich Delitzsch, vėliau juos tęsė 1903-1913 Rytų draugijos grupė, kuriai vadovavo Robert Koldewey, vėliau – Walter Andrae. Buvo aptikta virš 16 000 molinių dantiraščio lentelių. Dauguma archeologinių radinių pateko į Berlyno Pergamono muziejaus (Pergamonmuseum) ekspozicijas.

Paskutiniu metu miestą tyrinėjo Vokietijos tyrimų fondo (1988 ir 1989 m.), Bavarijos kultūros ministerijos, Miuncheno universiteto (1990 m. ) archeologai.

Atkastos Ašūro viešų ir privačių gyvenamųjų statinių liekanos patvirtina išskirtinę statybos praktiką nuo šumerų ir akadų periodo iki asirų valdymo laikotarpio, įskaitant ir neilgą pagyvėjimą, valdant Partų imperijai.

• 
  Ašūras 1909 m.
• 
  Ašūro žemėlapis
• 
  Dievas Ašūras

Literatūra

• Conrad Preusser: Die Paläste in Assur. Gebr. Mann, Berlin 1996. ISBN 3-7861-2004-8
• P. A. Miglus: Das Wohngebiet von Assur, Stratigraphie und Architektur. Berlin 1996. ISBN 3-7861-1731-4
• Olaf Matthes: Zur Vorgeschichte der Ausgrabungen in Assur 1898-1903/05. MDOG Berlin 129, 1997, 9-27. ISSN 0342-118X

Nuorodos

• Sąrašas:UNESCO pasaulio paveldo objektai Azijoje