Cizalpinė Galija

Cizalpinė Galija - (lot. Gallia Cisalpina) Romos provincija. Provincija dar buvo vadinama artimąja Galija(lot. Gallia Citerior) arba togą dėvinčia Galija(lot. Gallia Togata). Provincija buvo ribojama Alpių, Makros upės, Apeninų ir Rubikono. Jos centras buvo Mediolanas(Milanas).

Romos provincijos

222 pr. m. e. Romos respublikos teritorija išsiplėtė iki Pad upės(Po). Tolimesniam plėtimuisi sutrukdė Antrasis Pūnų karas, vykęs daugiausia šiaurės Italijoje. Po taikos su Kartagina pasirašymo ekspansija į šiaurę tesėsi. Karo veiksmai tesėsi dar 30 metų. Per tą laiką buvo sunaikinta keletas galų ir ligūrų genčių, nutiesti keliai, įsteigtos Akvilėjos, Bolonijos, Parmos kolonijos. Didelė dalis gyventojų buvo deportuota į seniai Romai ištikimą pietų Italiją, o iš ten i šiaurę atkelti kolonistai.

Cizalpinė Galija istoriškai dar buvo dalinama į Cizpadaninę Galiją, Galiją iki Po(lot. Gallia Cispadana) su centru Mutinoje(Modena), užkariautą iki Antrojo pūnų karo ir Transpadaninę Galiją, Galiją už Po(lot. Gallia Transpadana) su centru Mediolane, prijungtą prie Cizalpinės Galijos pusamžiu vėliau.

Po Sąjungininkų karo Cizpadaninė Galija gavo Romos pilietybę, o Transpadaninė Galija - Lotynų teisę.

73 pr. m. e. prie Mutinos Spartako kariuomenė sumušė Cizalpinės Galijos prokonsulo Gajaus Kasijaus Longino legionus.

58 pr. m. e. prokonsulo pareigas Cizalpinėje Galijoje gavo Julijus Cezaris. Jis išnaudojo šią provinciją kaip placdarmą karui prieš Transalpinę Galiją. 49 pr. m. e. Cezaris su savo legionais peržengė Rubikoną ir užėmė Arminą(Riminį), pradėdamas pilietinį karą.

43-42 pr. m. e. imperatorius Augustas vykdydamas Italizacijos programą įtraukė Cizalpinę Galiją į Italijos sudėtį.