Dvispalvis sorgas

(Nukreipta iš puslapio Sorghum bicolor)
Sorghum
Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor)
Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Eilė: Migliečiai
(Wikispecies-logo.svg Poales)
Šeima: Migliniai
(Wikispecies-logo.svg Poaceae)
Gentis: Sorgas
(Wikispecies-logo.svg Sorghum)
Rūšis: Dvispalvis sorgas
(Wikispecies-logo.svg Sorghum bicolor)

Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor) – magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus, miglinių (Poaceae) šeimos, Sorghum genties augalas. Sorgo grūdai yra vieni labiausiai paplitusių javų pasaulyje, naudojami maistui, pašarui ir bioetanolio gamybai. Augalas kilęs iš Afrikos, tačiau plačiai sėjamas atogrąžų ir subtropiniuose regionuose. Dvispalvis sorgas yra penkti pagal suvartojimą grūdai pasaulyje po ryžių, kviečių, kukurūzų ir miežių. 2018 m. buvo užauginta 59,34 milijonų tonų.[1]

NaudojimasKeisti

Buityje plačiai naudojami ne tik sorgo grūdai (kruopos, miltai), bet ir sultys (iš saldžiojo sorgo), iš kurios daromas sirupas. Šiaudai naudojami statyboje. Iš sorgų stiebų gaminama šluotos, šepečiai. Manoma, kad sorgas išplito iš Etiopijos. Apie sorgus žinota dar Senovės Romoje — jie I a. minėti dabartinės Italijos teritorijoje gyvenusio Plinijaus vyresniojo. Jie taip pat paminėti 401 m. pr. m. e. Kilikijoje (dabartinėje Turkijoje gyvenusio Ksenofonto.

Afrikoje jis naudojamas gaminti kuskusui, košėms, melasai.

Indijoje (marathų kalba jis vadinamas jowar) iš jo kepama duona bhakri (भाक्री).

Kinijoje jis vadinamas 高梁 gaoliang ir yra vienas svarbesnių javų. Iš jo gaminama daug alkoholinių gėrimų: maotai ir gaoliang.

Augalas taip pat gali būti naudojamas pašarams, silosui ir biokurui. Auginamas ir Lietuvoje.[2]

Maistingosios medžiagosKeisti

100 gramų žalių sorgų grūdų suteikia 329 kalorijas, yra 72,1 g angliavandenių, 3,5 g riebalų, 10,6 g baltymų.

Vitaminų kiekis 100 g žalių sorgų grūdų: tiamino (vitamino B1) 0,33 mg, riboflavino (vitamino B2) 0,1 mg, Niacino (vitamino B3) 3,7 mg, pantoteno rūgšties (vitamino B5) 0,4 mg, vitamino B6 0,44 mg, folio rūgšties (vitamino B9) 20 μg.

Mineralinių medžiagų kiekis 100 g žalių sorgų grūdų: kalcio 13 mg, geležies 3,4 mg, magnio 165 mg, mangano 1,6 mg, fosforo 289 mg, kalio 363 mg, natrio 2 mg, cinko 1,7 mg.

Tarp sorgų maistingų medžiagų nėra glitimo, tad iš jų grūdų tinkama gaminti maistą sergantiems celiakija[3].

ProdukcijaKeisti

Didžiausi ariamos žemės plotai, apsėti sorgais, yra Afrikoje ir Azijoje (daugiausiai Indijoje). Vakarų valstybėse išauginama apie 40% sorgų derliaus, plačiausiai naudojamų gyvūnų pašarui.

Valstybė Produkcija (2014 m.)
(milijonais tonų)
Produkcijos dalis
(%)
1   JAV 10,988 16,2
2   Meksika 8,394 12,4
3   Sudanas 7,271 10,7
4   Nigerija 6,741 9,9
5   Indija 5,390 7,9
6   Etiopija 4,339 6,4
7   Argentina 3,466 5,1
8   Kinija 2,961 4,4
9   Brazilija 2,279 3,4
10   Burkina Fasas 1,708 2,5
11   Nigeris 1,426 2,1
12   Australija 1,282 1,9
13   Malis 1,272 1,9
14   Kamerūnas 1,150 1,7
15   Čadas 0,897 1,3
Viso pasaulyje 67,871 100 %

TaksonomijaKeisti

Sorghum bicolor rūšis pirmąkart buvo aprašyta vokiečių botaniko Konrado Moencho 1794 m. publikacijoje pavadinimu Methodus Plantas Horti Botanici et Agri Marburgensis: a staminum situ describendi[4]. Pieš tai Karlas Linėjus apie sorgą rašė savo 1753 m. publikacijoje Species plantarum, kurioje paminėjo tris rūšis: Holcus sorghum, Holcus saccaratus ir Holcus bicolor[5]. 1794 m. Moenchas sukūrė Sorghum genties pavadinimą, atskyręs ją nuo Holcus genties, Sorghum bicolor rūšiai priskirdamas visas auginamas sorgo rūšis.[6].

GenomasKeisti

Dvispalvio sorgo genomas buvo nuskaitytas tarp 2005 m. ir 2007 m.[7][8] Augalo ląstelių ploidiškumas nėra iki galo ištirtas. Nors laikoma, kad augalas turi 20 diploidinių chromosomų rinkinį[9], kai kurių tyrimų rezultatai teigia dvispalvio sorgo ląsteles esant tetraploidines[10]. Genomo dydis – maždaug 800 Mbp.[11]

ŠaltiniaiKeisti

  1. „FAOSTAT“. www.fao.org. Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 18. 
  2. Sorgas. agrologistic
  3. csaceliacs.org / Sorghum, Milo of the Midwest Archyvuota kopija 2017-05-02 iš Wayback Machine projekto., Lifeline, Fall 1995, Vol XIII, No 4, pp 1-3, updated January 2004
  4. Sorghum bicolor (L.) Moench. Tropicos.org (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. lapkričio 18 d. .
  5. „27“. Le sorgho et les mils dans la nutrition humaine (prancūzų). 1995. p. 198. ISBN 978-92-5-203381-3. ISSN 0253-2549. 
  6. A. Teshome, B.R.Baum, L.Fahrig, J.K. Torrance, T.J. Arnason & J.D. Lambert (1997 m. lapkritis). Euphytica (pdf) (anglų) 97 (Kluwer Academic Publishers): 255–263. doi:10.1023/A:1003074008785 http://www.glel.carleton.ca/pdf/landpub/97/97teshomeetaleuphytica.pdf.  .
  7. Paterson, Andrew H.; John E. Bowers; Remy Bruggmann; et al. (2009-01-29). „The Sorghum bicolor genome and the diversification of grasses“. Nature 457 (7229): 551–556. Bibcode:2009Natur.457..551P. ISSN 0028-0836. PMID 19189423. doi:10.1038/nature07723. 
  8. „Phytozome“. phytozome.jgi.doe.gov. 
  9. Price, H. J.; Dillon, S. L.; Hodnett, G.; Rooney, W. L.; Ross, L.; Johnston, J. S. (2005). „Genome evolution in the genus Sorghum (Poaceae)“. Annals of Botany (anglų) 95 (1): 219–227. doi:10.1093/aob/mci015. 
  10. Gomez, M. I.; Islam-Faridi, M. N.; Zwick, M. S.; Czeschin Jr, D. G.; Hart, G. E.; Wing, R. A.; Stelly, D. M.; Price, H. J. (1998). „Brief communication. Tetraploid nature of Sorghum bicolor (L.) Moench“. Journal of Heredity (anglų) 89 (2): 188–190. 
  11. McCormick, Ryan F.; Truong, Sandra K.; Sreedasyam, Avinash; Jenkins, Jerry; Shu, Shengqiang; Sims, David; Kennedy, Megan; Amirebrahimi, Mojgan; Weers, Brock D.; McKinley, Brian; Mattison, Ashley (2018). „The Sorghum bicolor reference genome: improved assembly, gene annotations, a transcriptome atlas, and signatures of genome organization“. The Plant Journal (anglų) 93 (2): 338–354. ISSN 1365-313X. PMID 29161754. doi:10.1111/tpj.13781. 

NuorodosKeisti