Sorbų gyvenamoji sritis

sociokultūrinė sritis Saksonijoje ir Brandenburge

Sorbų gyvenamoji sritis (a. sorb. Serbski sydlenski rum, žem. sorb. Serbski sedlišćowy teritorium, vok. Sorbisches Siedlungsgebiet) – oficialiai Saksonijos ir Brandenburgo federalinių žemių vadovybės pripažinta teritorija, kurioje sorbai įteisinti kaip senoji vietinė tauta. Išsidėsčiusi Saksonijos federalinės žemės rytuose ir Brandenburgo federalinės žemės pietuose, Sorbų gyvenamoji sritis yra istorinė dalis Lužicos, kuri praėjusiuose amžiuose patyrė vokietinimą ir asimiliaciją.

Kelio rodyklė

Saksonijos federalinėje žemėje Sorbų gyvenamąją sritį apibrėžia įstatymas „Dėl sorbų teisių Saksonijoje“ („Gesetz über die Rechte der Sorben im Freistaat Sachsen“, 1999 m. kovo 31 d.).[1] Saksonijos įstatyme „Dėl sorbų teisių Saksonijoje“ skelbiamas ketinimas šioje teritorijoje išsaugoti ir ginti tradicinę sorbų kultūrą.

Kitaip negu Saksonijos variante, Brandenburgo įstatyme „Dėl sorbų (vendų) teisių“ („Gesetz zur Ausgestaltung der Rechte der Sorben (Wenden)“, 1994 m. liepos 7 d.)[2] senieji vietiniai teritorijos gyventojai apibrėžiami kaip „bendruomenės, kurios nori priklausyti gyventojams sorbams ir turi nenutrūkusį sorbų kultūrinės tradicijos, kuri yra išsaugota iki šių dienų, tęstinumą“. Tokią įstatymo formuluotę kritikuoja tautinių mažumų gynėjai ir sorbų tautos atstovai, jie sako, kad kai kuriems sorbams dėl ilgus amžius trukusio engimo ir asimiliacijos sunku įrodyti savo priklausymą sorbų tautai.

Pasak įstatymų „Dėl sorbų teisių Saksonijoje“ ir „Dėl sorbų (vendų) teisių“, vietinė municipalinė valdžia yra atsakinga už sorbų kalbų išsaugojimą ir plėtotę, sorbų kultūros skatinimą, dvikalbės oficialiosios informacijos kelio ženkluose, visuomeninėse ir valstybinėse įstaigose teikimą.

Išnašos redaguoti