Aukštutinių sorbų kalba

Aukštutinių sorbų kalba
Hornjoserbšćina
KalbamaVokietija (Saksonija, Brandenburgas)
Kalbančiųjų skaičius40 000
Kilmėindoeuropiečių

 - slavų
   - vakarų slavų
    - sorbų

     - aukštutinių sorbų
Kalbos kodai
ISO 639-2hsb
ISO 639-3hsb

Aukštutinių sorbų kalba (sav. Hornjoserbšćina) – slavų kalbų grupei, vakarų slavų kalbų pogrupiui priklausanti kalba, vartojama sorbų tautybės žmonių, gyvenančių pietryčių Vokietijoje (Aukštutinėje Lužicoje). Kalbančiųjų skaičius – apie 40 tūkst. žmonių.

Seniausi rašytiniai šaltiniai aukštutinių sorbų kalba – 1532 m. Baucene rastas Burger Eydt Wendisch.

Aukštutinių sorbų kalba yra trečia pagal populiarumą mažumų kalba Vokietijoje (po turkų ir danų), tačiau palaipsniui nyksta.

Dvikalbis užrašas Vokietijoje; apačioje – užrašas aukštutinių sorbų kalba

Naudoja lotynišką raidyną.

Sorbų raidynas
a b c č ć d e ě f g h ch i j k ł l m n ń o ó p (q) r ř s š t u (v) w (x) y z ž
A B C Č Ć D E - F G H Ch I J K Ł L M N - O - P (Q) R - S Š T U (V) W (X) (Y) Z Ž

Aukštutinių sorbų kalba turi septynis linksnius. Bet šauksmininkas paprastai nėra kaip vardininkas, tik jei daiktavardis yra vyriškosios giminės, pavyzdžiui, V. nan 'tėvas' – Š. nano! 'tėve!', o žodis knjeni 'ponia' neturi šauksmininko. Bet: V. mać 'motina' – Š. maći! 'motina!'.[1] Bevardės giminės daiktavardžių vardininkas, galininkas ir šauksmininkas sutampa.

Išnašos redaguoti

Nuorodos redaguoti

 
Wikipedia