Smulkių ląstelių plaučių karcinoma

Smulkių ląstelių plaučių vėžys
Mikroskopinis smulkių ląstelių plaučių vėžio preparatas. Matomos mažos apvalios ar pailgos formos ląstelės, turinčios mažai citoplazmos.
ICD-O	8041/3

Smulkių ląstelių plaučių vėžys, arba smulkialąstelinė karcinoma – labai agresyvios eigos plaučių navikas, sudarantis iki 20% visų piktybinių plaučių ligų. Pagrindinė smulkių ląstelių plaučių vėžio priežastis yra rūkymas. Kadangi šis navikas agresyvus, jam būdingas didelis jautrumas gydymui priešvėžiniais vaistais ir radioterapijai, tačiau dėl labai ankstyvo metastazių susidarymo smulkių ląstelių plaučių vėžys dažniausiai neišgydomas, gydant chemoterapija pavyksta tik ženkliai prailginti ligonių išgyvenamumą.

Epidemiologija

Nerūkantiems asmenims smulkių ląstelių plaučių karcinoma pasitaiko labai retai. Vyrai serga du kartus dažniau nei moterys. Ligonių amžiaus mediana diagnozės metu yra 70 metų.

Klasifikacija

Stadijos nustatymui gali būti naudojama plačiai paplitusi TNM sistema, tačiau dėl savo paprastumo ir geros prognostinės vertės kur kas dažniau praktikoje taikoma dar 1957 metais angl. Veterans Administration Lung Study Group suformuluota klasifikacija į 2 grupes:

• Neišplitusi liga: vėžys, randamas vienoje krūtinės ląstos pusėje, kai gali būti pažeisti vienos krūtinės pusės limfiniai mazgai, tarpuplaučio limfiniai mazgai (tos pačios arba abiejų pusių), gali būti randamas tos pačios pusės pleuros skystis. Ši stadija atitinka T3-4 N2-3 pagal TNM klasifikaciją
• Išplitusi liga: visi kiti atvejai, arba M1 stadija pagal TNM klasifikaciją
• Kai kuriais atvejais gali būti išskiriama labai ankstyva liga (atitinkanti stadiją T1-2 N0-1 pagal TNM klasifikaciją)

Simptomai

Kadangi ligai būdinga agresyvi eiga, paprastai pacientai skundžiasi greitai progresuojančiais simptomais.

• Svorio kritimas
• Kosulys
• Atkosėjimas krauju
• Dusulys
• Paraneoplastinių sindromų sukelti simptomai, kurie gali būti labai įvairūs

Diagnostika

• Įtariant plaučių naviką turi būti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, taip pat gali būti atliekami kiti radiologiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, pozitronų emisijos tomografija. Šiais tyrimais nustatoma ir naviko stadija.
• Visais atvejais būtinas mikroskopinis ištyrimas ir naviko histologinio tipo (rūšies) nustatymas. Tam atliekama bronchoskopija ir paimama biopsija. Nesant galimybės pasiekti naviką bronchoskopinio tyrimo metu, gali būti daroma torakoskopija, mediastinoskopija, kiti specialūs tyrimai.
• Būtina atlikti galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją arba kompiuterinę tomografiją, kadangi liga dažnai metastazuoja į galvos smegenis.

Gydymas

Labai ankstyva liga

Šioje stadijoje diagnozė nustatoma tik 5% ligonių. Labai ankstyva liga (TNM stadija iki T2 N1) gydoma chirurgine operacija. Po operacijos skiriama adjuvantinė chemoterapija ir radioterapija į naviko vietą, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę. Jei ligonis nėra tinkamas kandidatas operacijai, gali būti bandoma gydyti vien tik chemoterapija ir radioterapija. Kadangi smulkių ląstelių plaučių vėžys dažnai plinta į galvos smegenis, rekomenduojama profilaktinė radioterapija apšvitinant galvos smegenų ložę.

Neišplitusi liga

Šiuo atveju vis dar išlieka tikimybė ligonį išgydyti, todėl taikoma chemoterapija kombinuojant ją su radioterapija į naviko vietą. Operacija šioje stadijoje paprastai netaikoma. Labai svarbu kuo anksčiau chemoterapijos metu pradėti gydymą radioterapija, kadangi tai pagerina gydymo rezultatus. Po baigto radiochemoterapijos kurso skiriamas profilaktinis spindulinis gydymas į galvos smegenis. Profilaktinė radioterapija į galvos smegenis sumažina metastazių riziką (metastazės smegenyse aptinkamos 40% ligonių be radioterapijos ir 10% po radioterapijos) ir prailgina ligonių 5 metų išgyvenamumą maždaug 3%.

Išplitusi liga

Du trečdaliai ligonių diagnozuojami ligai metastazavus arba tiek išplitus plaučiuose, kad jie nebeatitinka neišplitusio ligos apibrėžimo. Šioje situacijoje išgydyti ligonio nebeįmanoma, tačiau paliatyvus gydymas ženkliai pagerina ligonių gyvenimo kokybę ir prailgina išgyvenamumą. Gydymo pagrindas yra chemoterapija. Profilaktinis galvos smegenų apšvitinimas ir šioje situacijoje prailgina ligonių išgyenamumą 1,3 mėnesio. Esant blogai ligonio būklei dažnais atvejais skiriamas tik paliatyvus gydymas be chemoterapijos.
Chemoterapijai skiriama cisplatina ir etopozidas arba karboplatina ir etopozidas. Negalint skirti etopozido jį galima pakeisti ironotekanu. Atsinaujinusios ligos gydymui efektyvus topotekanas, docetakselis, arba gydymas doksorubicino, ciklofosfamido ir vinkristino kombinacija.

Prognozė

Labai ankstyvoje stadijoje nesant ligos išplitimo į limfinius mazgus (N0) 5 metus išgyvena 50-70% ligonių. Esant N1 situacijai išgyvenamumas sumažėja iki 35-40%.
Neišplitusios ligos stadijoje po 5 metų išgyvena 20-25% ligonių.
Išplitusios ligos atveju ligonių išgyvenamumo mediana yra maždaug 12 mėnesių, o 5 metus išgyvena tik pavieniai ligoniai.