Priešvėžiniai vaistai

Priešvėžiniai vaistai – cheminės medžiagos, įvairiais mechanizmais naikinančios vėžines ląsteles arba stabdančios jų dauginimąsi. Išskiriami klasikiniai chemoterapiniai vaistai – citostatikai, nukreipti į DNR dalijimosi, reparacijos ar kitus procesus, vykstančius bet kurioje organizmo ląstelėje, bei taikinių preparatai, nukreipti prieš specifinius naviko ląstelės receptorius, signalo perdavimo molekules, ląstelės membranos elementus. Kitą nemažą priešnavikinių vaistų grupę sudaro imunomoduliatoriai, hormonai ir jų antagonistai.

Citostatikai redaguoti

Citostatikai, paprastai vadinami chemoterapija, veikia visas organizmo ląsteles, tačiau vėžio ląstelės jiems kur kas jautresnės. Tuo citostatikai skiriasi nuo daugelio kitų priešvėžinių vaistų grupių, kurie paprastai jungiasi prie tam tikrų receptorių. Pagal specifiškumą ląstelės ciklui jie skirstomi į:

  • Ląstelės ciklui specifinius vaistus, veikia tik tas ląsteles, kurios yra replikacijos fazėje.
  • Ląstelės ciklui nespecifinius vaistus – veikia ląsteles nepriklausomai ar jos yra aktyvioje (replikacijos fazėje) ar ramybės fazėje (G0 fazė). Pagal veikimo mechanizmus citostatikai klasifikuojami į grupes.[1]. Citostatikų poveikis pagrįstas DNR replikacijos slopinimu, jos pažeidimu, RNR sintezės slopinimu, baltymų sintezės slopinimu.

Alkilinantys citostatikai redaguoti

Alkilinantys citostatikai, kaip sako pats pavadinimas, veikia alkilindami DNR, RNR arba ląstelės baltymus. Jų veikimas nepriklauso nuo ląstelės ciklo. Beveik visi šios grupės vaistai yra kancerogenai ir teratogenai. Dėl savo veikimo mechanizmo jie sukelia visą eilę nepageidaujamų poveikių, ypač jautrūs yra greitai besidauginantys organizmo audiniai. Dažniausiai pasitaiko kaulų čiulpai|kaupų čiulpų funkcijos slopinimas, plaučių fibrozė, nuplikimas, sutrikdomas vaisingumas.

Ciklofosfamidas
Ifosfamidas
Trofosfamidas
Busulfanas
Treosulfanas
Tiotepa
  • Nitrozokarbamido dariniai:
Karmustinas (BCNU)
Lomustinas (CCNU)
Nimustinas (ACNU)
  • Triazenai:
Dakarbazinas
Temozolamidas
Prokarbazinas
  • Platinos junginiai:
Cisplatina
Karboplatina
Oksaliplatina
Mitomicinas C

Antimetabolitai redaguoti

  • Antifolatai:
Metotreksatas
Pemetreksedas
  • Purinų antagonistai ir analogai:
6-merkaptopurinas
6-tioguaninas
Pentostatinas
Fludarabinas
Kladribinas
  • Pirimidinų antagonistai ir analogai:
5-fluoruracilas
Kapecitabinas
Tegafuras
Citarabinas
Gemcitabinas
  • Ribonukleotidreduktazės inhibitoriai:
Hidroksikarbamidas

Mitozę blokuojantys citostatikai redaguoti

  • Vinca alkaloidai:
Vinkristinas
Vinblastinas
Vindezinas
Vinorelbinas
  • Taksanai
Docetakselis
Paklitakselis

Topoizomerazės inhibitoriai redaguoti

  • Topoizomerazės I inhibitoriai (kamptotecinai):
Irinotekanas
Topotekanas
  • Topoizomerazės II inhibitoriai:
Aktinomicinas D
Antraciklinai:
Daunorubicinas
Doksorubicinas
Epirubicinas
Idarubicinas
Mitoksantronas
Piksantronas
Amsakrinas
Epipodofilotoksino junginiai

Kiti citostatikai redaguoti

Ralitreksedas
L-Asparaginazė
Miltefozinas
Anagrelidas

Signalo perdavimo ląstelėje inhibitoriai redaguoti

Proteinkinazių inhibitoriai redaguoti

Žemiau pateikiama klasifikacija yra sąlyginė, kadangi beveik visi šios grupės preparatai veikia ne vieną, o daug proteinkinazių, todėl gali būti vadinami multikinazių inhibitoriais[2].

ABL kinazės inhibitoriai redaguoti

Epitelio augimo faktoriaus (EGFR) kinazės inhibitoriai redaguoti

HER2 kinazės inhibitoriai redaguoti

RET kinazės inhibitoriai redaguoti

Brutono kinazės inhibitoriai redaguoti

PI-3 kinazės inhibitoriai redaguoti

PARP inhibitoriai redaguoti

MEK inhibitoriai redaguoti

JAK2 kinazės inhibitoriai redaguoti

ALK kinazės inhibitoriai redaguoti

BRAF kinazės inhibitoriai redaguoti

M-Tor inhibitoriai redaguoti

Proteasomų inhibitoriai redaguoti

Monokloniniai antikūnai redaguoti

Hormonai ir jų antagonistai redaguoti

Kortikosteroidai redaguoti

Estrogenai redaguoti

  • Fosfestrolis

Gestagenai redaguoti

  • Medroksiprogesteronacetatas
  • Megestrolacetatas

Antiestrogenai redaguoti

Aromatazės inhibitoriai redaguoti

Antiandrogenai redaguoti

LHRH agonistai redaguoti

Kiti hormonų preparatai redaguoti

Kiti preparatai redaguoti

Histonų deacetilazės inhibitoriai redaguoti

Epigenetinį poveikį turintys preparatai redaguoti

Imidai redaguoti

Citokinai redaguoti

Kitos medžiagos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Seeber. Therapiekonzepte Onkologie. Springer. 2013
  2. Berger et al. Das rote Buch. ISBN 978-3-609-51217-4