Priešvėžiniai vaistai

Priešvėžiniai vaistai – cheminės medžiagos, įvairiais mechanizmais naikinančios vėžines ląsteles arba stabdančios jų dauginimąsi. Išskiriami klasikiniai chemoterapiniai vaistai – citostatikai, nukreipti į DNR dalijimosi, reparacijos ar kitus procesus, vykstančius bet kurioje organizmo ląstelėje, bei taikinių preparatai, nukreipti prieš specifinius naviko ląstelės receptorius, signalo perdavimo molekules, ląstelės membranos elementus. Kitą nemažą priešnavikinių vaistų grupę sudaro imunomoduliatoriai, hormonai ir jų antagonistai.

Citostatikai

redaguoti

Citostatikai, paprastai vadinami chemoterapija, veikia visas organizmo ląsteles, tačiau vėžio ląstelės jiems kur kas jautresnės. Tuo citostatikai skiriasi nuo daugelio kitų priešvėžinių vaistų grupių, kurie paprastai jungiasi prie tam tikrų receptorių. Pagal specifiškumą ląstelės ciklui jie skirstomi į:

  • Ląstelės ciklui specifinius vaistus, veikia tik tas ląsteles, kurios yra replikacijos fazėje.
  • Ląstelės ciklui nespecifinius vaistus – veikia ląsteles nepriklausomai ar jos yra aktyvioje (replikacijos fazėje) ar ramybės fazėje (G0 fazė). Pagal veikimo mechanizmus citostatikai klasifikuojami į grupes.[1]. Citostatikų poveikis pagrįstas DNR replikacijos slopinimu, jos pažeidimu, RNR sintezės slopinimu, baltymų sintezės slopinimu.

Alkilinantys citostatikai

redaguoti

Alkilinantys citostatikai, kaip sako pats pavadinimas, veikia alkilindami DNR, RNR arba ląstelės baltymus. Jų veikimas nepriklauso nuo ląstelės ciklo. Beveik visi šios grupės vaistai yra kancerogenai ir teratogenai. Dėl savo veikimo mechanizmo jie sukelia visą eilę nepageidaujamų poveikių, ypač jautrūs yra greitai besidauginantys organizmo audiniai. Dažniausiai pasitaiko kaulų čiulpai|kaupų čiulpų funkcijos slopinimas, plaučių fibrozė, nuplikimas, sutrikdomas vaisingumas.

Ciklofosfamidas
Ifosfamidas
Trofosfamidas
Busulfanas
Treosulfanas
Tiotepa
  • Nitrozokarbamido dariniai:
Karmustinas (BCNU)
Lomustinas (CCNU)
Nimustinas (ACNU)
  • Triazenai:
Dakarbazinas
Temozolamidas
Prokarbazinas
  • Platinos junginiai:
Cisplatina
Karboplatina
Oksaliplatina
Mitomicinas C

Antimetabolitai

redaguoti
  • Antifolatai:
Metotreksatas
Pemetreksedas
  • Purinų antagonistai ir analogai:
6-merkaptopurinas
6-tioguaninas
Pentostatinas
Fludarabinas
Kladribinas
  • Pirimidinų antagonistai ir analogai:
5-fluoruracilas
Kapecitabinas
Tegafuras
Citarabinas
Gemcitabinas
  • Ribonukleotidreduktazės inhibitoriai:
Hidroksikarbamidas

Mitozę blokuojantys citostatikai

redaguoti
  • Vinca alkaloidai:
Vinkristinas
Vinblastinas
Vindezinas
Vinorelbinas
  • Taksanai
Docetakselis
Paklitakselis

Topoizomerazės inhibitoriai

redaguoti
  • Topoizomerazės I inhibitoriai (kamptotecinai):
Irinotekanas
Topotekanas
  • Topoizomerazės II inhibitoriai:
Aktinomicinas D
Antraciklinai:
Daunorubicinas
Doksorubicinas
Epirubicinas
Idarubicinas
Mitoksantronas
Piksantronas
Amsakrinas
Epipodofilotoksino junginiai

Kiti citostatikai

redaguoti
Ralitreksedas
L-Asparaginazė
Miltefozinas
Anagrelidas

Signalo perdavimo ląstelėje inhibitoriai

redaguoti

Proteinkinazių inhibitoriai

redaguoti

Žemiau pateikiama klasifikacija yra sąlyginė, kadangi beveik visi šios grupės preparatai veikia ne vieną, o daug proteinkinazių, todėl gali būti vadinami multikinazių inhibitoriais[2].

ABL kinazės inhibitoriai

redaguoti

Epitelio augimo faktoriaus (EGFR) kinazės inhibitoriai

redaguoti

HER2 kinazės inhibitoriai

redaguoti

RET kinazės inhibitoriai

redaguoti

Brutono kinazės inhibitoriai

redaguoti

PI-3 kinazės inhibitoriai

redaguoti

PARP inhibitoriai

redaguoti

MEK inhibitoriai

redaguoti

JAK2 kinazės inhibitoriai

redaguoti

ALK kinazės inhibitoriai

redaguoti

BRAF kinazės inhibitoriai

redaguoti

M-Tor inhibitoriai

redaguoti

Proteasomų inhibitoriai

redaguoti

Monokloniniai antikūnai

redaguoti

Hormonai ir jų antagonistai

redaguoti
  • Fosfestrolis
  • Medroksiprogesteronacetatas
  • Megestrolacetatas

Antiestrogenai

redaguoti

Aromatazės inhibitoriai

redaguoti

LHRH agonistai

redaguoti

Kiti hormonų preparatai

redaguoti

Kiti preparatai

redaguoti

Histonų deacetilazės inhibitoriai

redaguoti

Epigenetinį poveikį turintys preparatai

redaguoti

Citokinai

redaguoti

Kitos medžiagos

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Seeber. Therapiekonzepte Onkologie. Springer. 2013
  2. Berger et al. Das rote Buch. ISBN 978-3-609-51217-4