Slivovica
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Slivovica (angl. slivovitz) – stiprus bespalvis alkoholinis gėrimas, gaminamas iš distiliuotų raugintų slyvų sulčių, nors neretai naudojama ir dalis kitokios žaliavos. Šios gėrimas savo stiprumu ir gamybos procesu panašus į brendį, todėl angliškai jį kartais vadina slyviniu brendžiu (angl. plum brandy). Alkoholio kiekis svyruoja nuo 25 iki 70 tūrio procentų, nors dažniausiai pardavinėjama slivovica turi 40-45 % alkoholio.
Šis gėrimas Balkanuose priskiriamas rakijoms. Rakija ir slivovica paprastai geriamos iš mažų stiklelių (30-50 ml), dažnai – šilta ar net pašildyta.
Pavadinimai
redaguotiGėrimas pavadintas pagal pagrindinę žaliavą – slyvas (šljiva arba sliva).
Slavų ir kitų Balkanų regiono tautų kalbose slivovica vadinama labai panašiai – serb. шљивовица, šljivovica; bulg. сливова, slivova, сливовица, slivovitsa; slovėn. slivovka; kroat. šljivovica; bosn. šljivovica, šljiva; maked. сливовица, slivovitsa, сливова ракија, slivova rakija; lenk. śliwowica, rumun. şliboviţă; slovak slivovica; ček. slivovice.
Serbiška slivovica
redaguoti| Socialinė praktika ir žinios, susijusios su tradicinio slyvų spirito ruošimu ir vartojimu – slivovica | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
.jpg)
| |
| Vieta |  Serbija
|
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2024 |
| Nuorodos | |
|
Nuoroda |
 Vikiteka: |
SlivovicaVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Gėrimas kilo Balkanų pusiasalyje, spėjama – dabartinės Serbijos teritorijoje. Serbijoje nuo senovės išlikusi labai turtinga su slyvomis ir slivovica susijusi kultūra. Slyva laikoma nacionaliniu augalu, jai skiriama ypatinga reikšmė tautosakoje, yra posakis, kad namui statyti tinkamiausia vieta yra ta, kur geriausiai tarpsta slyvos[1]. Šalyje gausu vietovardžių, kildinamų iš slyvos.
Lygiai taip, slivovica Serbijoje laikoma nacionaliniu gėrimu.[2] Ja labai dažnai pradedamas valgymas, su slivovica susiję ritualai lydi svarbiausius serbų gyvenimo įvykius: gimimą, krikštynas, vestuves, laidotuves. Gėrimas naudojamas ir atliekant apeigas slava. Jis taip pat vertinamas kaip liaudies vaistas, skirtas gydyti nuo įvairių ligų.
Slyvos gėrimui auginamos sodybose, surenkamos ir gabenamos į varyklas. Iš slyvų ir nedidelio kiekio kauliukų maltų branduolių išspaudžia sultis, į jas prideda krakmolo ir cukraus ir gautą mišinį raugina. Distiliuojant raugintą skystį gaunamas pirminis gėrimas, kuris po to skaidrinamas. Malonų gardį slivovicai suteikia slyvų kauliukų branduoliai, kuriuose yra gana daug amigdalino (angl. amygdalin), kuris yra būdingas kartiesiems migdolams.
Gerosios skoninės savybės gaunamos slivovicą išlaikant. Slivovicą kaip ir kitas rakijas laiko medinėse (ąžuolinėse ar šilkmedinėse) statinėse, todėl ji įgauna papildomą aromatą ir auksinę rudą spalvą. Pramoniniai gamintojai, kurie išlaiko slivovicą stiklinėse ar nerūdijančio plieno talpyklėse, į ją deda ąžuolo ar šilkmedžio skiedrų, kad pagerintų skonį ir spalvą.
Slivovica gali būti geriama tiesiai iš specialaus papuošto butelio. Taip pat jai gerti naudojami nedideli stikliukai (serb. čokanjčić).
2007 m. Serbiška slivovica (serb. Српска шљивовица / Srpska šljivovica) tapo pirmuoju oficialiai registruotu nacionaliniu prekės ženklu Sebijoje. Šis gėrimas turi saugomą geografinę nuorodą, o 2022 m. Serbiška slivovicos gaminimo kultūra buvo įrašyta į nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą kaip Socialinė praktika ir žinios, susijusios su tradicinio slyvų spirito ruošimu ir vartojimu – slivovica.[3]
Kitose šalyse
redaguotiKitose slaviškose Balkanų valstybėse slivovica irgi yra nacionalinis gėrimas, šiose šalyse į slivovicą perdirba apie 70 % slyvų derliaus (~424300 tonų/metus pagal MŽŪO 1999-2001 m. duomenis).
Be Serbijos slivovicą daugiausia gamina Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Čekija, Juodkalnija, Kroatija, Lenkija, Šiaurės Makedonija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija. , taip pat šiek tiek jos gamina ir Austrija, Italija, Vengrija, Vokietija. Slivovicai giminingi ir tokie gėrimai kaip Pflümli, Damassine arba eau-de-vie.
Rytų Europos žydai (aškenaziai) tradiciškai laiko slivovicą gėrimu, kuris, geriamas baigiant valgyti, gerina virškinimą. Kadangi slivovicoje nebūna grūdų spirito, slivovica paprastai laikoma košerine.
Rūšys
redaguotiPagal brandinimo tipą slivovica skirstoma į tris grupes:
- Medinėse statinėse laikyta slivovica.
- Stiklo ir pan. induose laikyta slivovica.
- Saldi slivovica (gaunama mirkinant vaisius distiliuotoje slivovicoje).
Kartais gaminama ir surogatinė slivovica, kai į spiritą pila slyvų sulčių ir karčiųjų migdolų aliejaus.
Kiti pasaulio paveldu pripažinti alkoholiniai gėrimai
redaguoti
Išnašos
redaguoti- ↑ Stephen Mennell (2005). Culinary Cultures of Europe: Identity, Diversity and Dialogue. Council of Europe. p. 383. ISBN 9789287157447.
- ↑ Goldstein, Darra; Merkle, Kathrin (1 January 2005). Culinary Cultures of Europe: Identity, Diversity and Dialogue. Council of Europe. ISBN 9789287157447.
- ↑ Social practices and knowledge related to the preparation and use of the traditional plum spirit – šljivovica