Slidės

Slidės – lentelių užlenktais priekiais pavidalo įtaisai, skirti šliuožti sniegu. Paprastai slidės yra žmonių transporto ar sporto priemonė, jos tvirtinamos prie abiejų kojų. Sportas, kuriame naudojamos slidės – slidinėjimas.

Kalnų slidė

Kitos reikšmės – Slidės (reikšmės).

Tačiau slidės naudojamos ir transporte:

• lėktuvų slidės – kai kurių žiemą sniego aerodromuose besileidžiančių lėktuvų dalis,
• aerorogių slidės,
• sniegaeigių slidės.

Slidžių rūšys

Medžioklinės slidės

Tai senoviškiausia slidžių rūšis. Skirtos judėti labai įvairiu sniegu, dažnai miške, kalvota vietove. Paprastai trumpos, vidutiniškai 150 cm, plotis iki 15-20 cm. Apačia neretai taip pakalta trumpaplaukiu kailiu (pvz., briedžių ar elnių kojų apatinės dalies kailiu, vadinamuoju kamusu), kad trumpi stangrūs plaukai būtų nukreipti atgal. Tokios slidės neslysta atgal, jomis kur kas lengviau šliuožti įkalne aukštyn.

Lygumų slidės

Lygumų slidės – slidės, skirtos savo jėgomis judėti lyguma.

Tokios slidės ir joms skirti slidininkų batai turi būti kuo lengvesni, kadangi jomis šliuožiantis žmogus jas perneša savo jėgomis. Pastebėta, kad tokiomis slidėmis daug patogiau šliuožti, jei prie slidžių pritvirtinti batų priekiai, o kulnai laisvai pakyla.

Kalnų slidės

Kalnų slidės daug tvirtesnės ir sunkesnės už lygumų slides. Jomis slidininkas šliuožia nuo kalno veikiamas sunkio jėgos. Judant nuo kalno pasiekiamas didelis greitis, todėl kalnų slidės turi būti ypač tvirtos.

Kalnų slidės yra dviejų pragrindinių rūšių- alpinės (pritvirtintas bato ir priekis, ir kulnas) ir Telemarko (kulnai pasikelia įtempdami spyruokles, pritvirtintas tik bato priekis)

Kalnų slidininkas šliuožia pluktu, puriu kartais ir paledėjusiu sniegu. Greičio sumažinimui atliekama daug posūkių. Labai svarbu, kad posūkiuose slidės išlaikytų slidininką trajektorijoje, nepraslystų, todėl slidžių kraštai gaminami iš atsparaus metalo ir yra labai aštrūs, pagaląsti artimai stačiam kampui.

Kalnų slidinėjimui skirti batai yra aukšti ir tvirti, standūs, kad padėtų slidininkui valdyti slides trasoje. Alpiniai batai ištisi ir nelankstūs, Telemarko batai lankstosi per pėdą.

Vandens slidės

Tai slidės skirtos šliuožti vandeniu, paskui motorinę valtį. Yra kelios vandens slidinėjimo sporto rūšys: Slalomas, šuoliai nuo tramplino, figūrinis slidinėjimas ir vandenlentės. Greičiausias slidinėjimas yra slalomas, motorinės valties greitis 58 km/h (vyrams) bei 55 km/h (moterims). Lietuvoje ši sporto šaka atsirado maždaug nuo 1968 metų, kai įvyko pirmasis Lietuvos čempionatas. Šiuo metu vandens slidinėjimo klubų yra Vilniuje, Kaune, Molėtuose, Kėdainiuose. Populiariausia tarp Lietuvos sportininkų yra slalomo rungtis, pritraukianti į varžybas daugiausiai dalyvių, taip pat šuoliai nuo tramplyno. Lietuvos vandens slidininkai dalyvauja Europos bei Pasaulio čempionatuose, kur rodo gerus rezultatus ir užima prizines vietas.

Apkaustai

Apkaustais batai tvirtinami prie slidžių.

Lygumų slidžių apkaustai turi būti kuo lengvesni, jie pritvirtina batų priekį, bet ne kulną. Bėgimo slidėms dažniausiai naudojamsos sistemos NNN (New Nordic Norm) rečiau SNS (Salomon Nordic System), dar rečiau NN75 (Nordic Norm 75)

Kalnų slidžių alpiniai apkaustai tvirtai pritvirtina prie slidės visą bato pado plokštumą, Telemarko tik priekį, tačiau keliant kulną tempiasi spyruoklės. Spyruoklių standumas parenkamas pagal slidinėjimo stilių ir sąlygas. Tememarko apkaustai anksčiau buvo vien NN75, apie 2008 metus atsirado nauja sistema NTN (New Telemark NorM)

Kalnų slidžių apkaustų spec. priemonės

Nugriuvus kojai sukama ar lenkiama didele jėga. Ypč tai pavojinga naudojant alpines slides. Dėl to alpinuose apkaustuose būtinas apsauginis išmetimas griuvimo atvejui. Iš Telemarko apkaustų batas išsineria, arba taip pat naudojamas išmetimo mechanizmas. Pasitaikydavo dažni atvejai, kai slidės nušliuoždavo nuo kalno ir jas būdavo sunku rasti. Be to, lėkdama nuo kalno slidė gali išvystyti didelį greitį ir sužeisti apačioje esančius žmones. Todėl slidės būdavo papildomai pririšamos prie kojų ilgesniu dirželiu. Tačiau pasitaikydavo atvejų, kai žmogui griūvant dideliu greičiu jis susižeisdavo į ant dirželių kabančias slides. Vienas toks mirtinas atvejis yra buvęs varžybų metu maždaug 1986 m. ant KPI slidinėjimo kalno.^{[reikalingas šaltinis]} Maždaug tuo metu paplito stabdžiai – vieliniai „ragai“, įsmingantys į sniegą tuo metu, kai slidininko koja nėra prispausta prie slidės. Dabar suveikus apkaustams slidės, atsiskyrusios nuo slidininko, greitai sustoja ir nekelia pavojaus nei pačiam slidininkui, nei aplinkiniams. Tačiau reti NN75 apkaustai turi išmetimą bei stabdžius, todėl naudojami diržiukai. NTN aupkaustai turi išmetimo mechanizmą ir stabdžius.

Nuorodos

• Охотничьи лыжи. Изготовление
• Снаряжение для лыжного туризма. Лыжи Archyvuota kopija 2008-04-30 iš Wayback Machine projekto.